Ką reiškia užsitęsusi Briuselio tyla
2020-12-04
shutterstock.com nuotr.

Ką ES ūkininkams ir vartotojams reiškia Europos Komisijos užsitęsusi tyla dėl pagrindinių žemės ūkio strateginių dokumentų poveikio vertinimo. Nuomonę šiuo klausimu pareiškė skėtinės organizacijosCOPA ir COGECA generalinis sekretorius Peka Pesonenas.

„Mes pirmieji išnagrinėjome galimą dabartinių strategijų poveikį“, – taip prieš kelias savaites JAV žemės ūkio departamentas pristatė pirmąjį Europos Sąjungos strategijos „Nuo lauko iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos poveikio vertinimą. Tai du svarbiausi „Žaliojo kurso“ paketo elementai.

COPA ir COGECA generalinis sekretorius Pekka Pesonen išplatintame pareiškime pabrėžia, kad pirmą kartą per keliolika metų priverstas remtis ne ES institucijų atliktu poveikio vertinimu dėl pagrindinės Europos Sąjungos politikos.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

„Nereikšmingas faktas? Tikrai ne, veikiau simbolinis faktas, kuris turėtų neraminti“, – sako P. Pesonenas.

„Nuo ūkio iki stalo“ ir biologinės įvairovės strategijos smarkiai paveiks žemės ūkio sektorių. Abiejose strategijose siūlomi įvairūs politikos tikslai ir uždaviniai, įskaitant 10 proc. žemės ūkio paskirties žemės atidėjimą, cheminių trąšų naudojimo sumažinimą 20 proc., cheminių pesticidų naudojimo sumažinimą 50 proc., 25 proc. žemės ūkio paskirties žemės panaudojimą ekologinei gamybai, antimikrobinių medžiagų naudojimo gyvuliams sumažinimą 50 proc. ir 3 mlrd. medžių pasodinimą.

„Uždaviniai skamba gražiai. Tačiau labiausiai susirūpinusiems ir pirmiausia paveiktiems ES ūkininkams ir jų kooperatyvams kelia nerimą tikslaus techninio plano ar sprendimų nebuvimas. Sveikas protas sakytų, kad mes žinome, kaip buvo nuspręsta dėl šių tikslų skaičių ir kaip jie paveiks mūsų gamybą, aplinką, vartotojų kainas, maisto saugumą ir eksportą.

Tačiau Europos Komisija nėra nagrinėjusi jokių dokumentų ar atlikusi tyrimų po to, kai gegužę buvo paskelbta informacija apie šias strategijas, nepaisant Komisijos narių pastabų, kad poveikio tyrimai laikomi pagrindiniu gero valdymo elementu. Be šio pagrindinio elemento esame priversti spėlioti.

Ar yra tyrimas? Jei taip, kodėl jis nėra viešas? Jei tyrimo nėra, ar mes paskelbėme strategiją, neabejodami jos tikslų įgyvendinimu ir poveikiu? Ar vykdome viską iš kito galo?“ – klausia COPA ir COGECA generalinis sekretorius.

JAV žemės ūkio departamento išvada yra labai konkreti ir perspėja apie galima grėsmes.

Anot P. Pesoneno, joje tikriausiai slypi nepatogi tiesa, dėl kurios Europos Komisija delsia paskelbti savo poveikio vertinimą. Kai kurios nevyriausybinės organizacijos taip pat reikalauja greitesnio proceso, kuriame nebus atsižvelgiama į šiuos elementus, rizikuojant pakenkti tinkamam ES demokratinių procesų veikimui.

„Kodėl pranešimas, kuriame aiškiai nurodoma, kad galime susidurti su maisto nepritekliais ir didėjančiomis vartotojų maisto kainomis, sulaukė tokio riboto žiniasklaidos dėmesio?

Kodėl šioje tvarumo lygties pusėje neatrodo, kad tai rūpėtų pagrindiniams ES sprendimus priimantiems asmenims?

Kodėl Europos ūkininkai ir žemės ūkio kooperatyvai turi priminti pagrindinius faktus, tokius kaip kainos vartotojams, Europos maisto saugumas ar galimas poveikis mūsų prekybos partneriams?“ – kreipimesi rašo P. Pesonenas.

Jis atkreipia dėmesį, kad žemės ūkis neveikia ideologiniu pagrindu. Istorija tai daug kartų įrodė, tačiau mes, regis, ją pamiršome. Stebimas perėjimas prie teorinės žemės ūkio vizijos kelia nerimą, nes negalime žaisti su pagrindiniais savo piliečių poreikiais.

„Žemės ūkis yra unikali ūkio šaka. Mes galime tapti orientuotais į misiją, peržengti maisto gamybos ribas dėl bendros gerovės. Jei sutinkame kartu siekti didesnių tikslų, mums reikia konkrečių sprendimų. Jei norime skubiai judėti į priekį, leiskite panaudoti priemones, nustatyti visus konkrečius mechanizmus, kuriuos galime įdiegti, pavyzdžiui, anglies dioksido mažinimo mechanizmus. Leiskite suteikti matomumą ūkininkams, kad pasibaigus naujosios BŽŪP procesui galėtume investuoti į bioekonomiką, bioenergiją, agrarinę miškininkystę, tiksliąją žemdirbystę ir trumpesnes maisto grandines“, - pažymi P. Pesonenas.

Jis pabrėžia, kad pats laikas Komisijai paskelbti savo išsamų poveikio vertinimą. Toks poveikio vertinimas ir jo išvados tikriausiai subalansuos dabartines diskusijas apie BŽŪP, privers mus pažvelgti į tvarumo lygties sudėtingumą ir padės ieškoti konkrečių aplinkos, vartotojų, ūkininkų ir jų kooperatyvų sprendimų.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai