Briuselis. Europos Komisija trečiadienį popiet pristatė daugiametę finansinę programą (DFP) ES 2028-2034 m., siekiančią beveik 2 trilijonus Eur, tačiau siūlo biudžetą iš esmės pertvarkyti. Žemdirbių organizacijos netruko šios dienos pavadinti juodąją žemės ūkiui.

Pasak Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzula fon der Lajen), ši DFP yra ambicingiausia iš kada nors pasiūlytų. Anot jos, tai yra biudžetas naujai erai, padedantis įveikti Europos iššūkius, stiprinantis nepriklausomybę, didesnis, aiškesnis.

Su ambicingu biudžetu ateina ir pertvarkos – DFP suskirstoma pagal pagrindines išlaidų kategorijas, kuriose, kaip ir svarstyta anksčiau, žemės ūkis yra sujungiamas su kitomis.

EK teigimu, siūlomos 2028-2034 m. DFP išlaidų kategorijos atitinka pagrindines ES biudžeto finansuojamas sritis. Numatomos pagrindinės keturios:

• 1 išlaidų kategorija apima Nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRPP), skirtus skatinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, tvarų Sąjungos vystymąsi ir konkurencingumą bei jos saugumą, kartu remiant žemės ūkį, kaimą ir žuvininkystę. Čia įtraukiama ir „Frontex“, Europolas ir pan. Taip pat čia patenka fiksuota metinė „NextGenerationEU“ grąžinimo suma. Visam tam numatomas 1 trilijonas Eur.
• 2 išlaidų kategorija apima Europos konkurencingumo fondą ir programą „Europos horizontas“ bei pagrindines programas, skirtas remti ES tarpvalstybinį susisiekimą (Europos infrastruktūros tinklų priemonė), pasirengimą krizėms ir reagavimą į jas, įskaitant sveikatos apsaugą (Sąjungos civilinės saugos mechanizmas+), taip pat Europos tarpvalstybinio švietimo pavyzdinę programą „Erasmus+“ ir naująją „AgoraEU“, kuri rems kultūrą, žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės organizacijas. Tam numatoma 589,6 mlrd. Eur.
• 3 išlaidų kategorija apima „Globaliąją Europą“, bendrą užsienio ir saugumo politiką bei užjūrio šalis ir teritorijas. Tai sudaro 215,2 mlrd. Eur.
• 4 išlaidų kategorijoje numatomos Europos viešojo administravimo išlaidos, sudarančios stabilią 6 proc. DFP dalį.

Be išvardintų keturių išlaidų kategorijų dar bus skirtas specialus rezervas Ukrainai bei speciali lankstumo priemonė, leisianti ES reaguoti į naujus ir netikėtus poreikius.

Pabrėžiama, kad Nacionaliniuose ir regioniniuose partnerystės planuose bus numatytos papildomos apsaugos priemonės siekiant užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi teisinės valstybės principų ir Pagrindinių teisių chartijos.

Pasak U. von der Leyen, pirmosios srities centre išlieka sanglauda ir žemės ūkis. „Mes užtikriname daugiau nei 300 mlrd. Eur ūkininkų ir žvejų rėmimui. Tai apima dvigubą žemės ūkio rezervą, kad būtų apsaugotas mūsų ūkininkų pragyvenimo šaltinis. Sanglaudos srityje užtikriname mažiau išsivysčiusių regionų paramą. Investicijos į juos siektų mažiausiai 218 mlrd. Eur“, – kalbėjo EK pirmininkė.

Vis dėlto užsienio žiniasklaidoje jau skaičiuojama, kad realybėje BŽŪP gali mažėti apie 30 proc. Vėliau žemės ūkio komisaras Christopheʼas Hansenʼas (Kristofas Hansenas) tikino, kad minėti 300 mlrd. Eur ir bus rezervuoti tik žemės ūkiui – kitoms sritims jų nebus galima perskirstyti.

Kaip ir anksčiau minėta, nuo atskirų programavimo dokumentų ketinama pereiti prie 27 nacionalinių ir regioninių partnerystės planų, kuriuose ir bus numatytos pagrindinės investicijos į sanglaudos, socialinę, bendrą žemės ūkio, žuvininkystės politiką. Taip pat migraciją, sienų valdymą ir vidaus saugumą.

„Kiekviena teritorija turi unikalių aplinkybių ir geriausiai žino, kaip jas spręsti. Planuose bus atsižvelgta į valstybių narių įvairovę, suteikiant joms lankstumo struktūrizuoti savo planus pagal savo konstitucines struktūras ir sektorius. Tai užtikrins, kad parama būtų sutelkta į kiekvienos valstybės narės ir jos regionų bei sektorių poreikius, ypač tų, kuriems jos labiausiai reikia“, – teigiama EK klausimų ir atsakymų apie naująją DFP dokumente.

Po EK pristatymo pranešimą žiniasklaidai išplatinusi „Copa-Cogeca“ šią dieną pavadino „juoduoju trečiadieniu Europos žemės ūkiui“. Pasak jos, pateiktame pasiūlyme visiškai neatsižvelgta į Europos Parlamento ir Vadovų tarybos balsavimus bei pozicijas. Anot žemdirbių organizacijų, net ir nepaskelbus visų būsimos BŽŪP detalių šiandien siunčiama žinia aiški – griaunamas BŽŪP pamatas

„Biudžeto mažinimas, dviejų ramsčių išardymas, bendruomeniškumo praradimas ir Komisijos atsiribojimas nuo savo istorinės žemės ūkio politikos – ar visa tai galima interpretuoti kitaip nei abejingumas ir strateginio požiūrio stoka?“, – retoriškai klausia „Copa-Cogeca“.

Po EK siūlymo, daugiametį biudžetą valstybės narės turės aptarti Taryboje. DFP reglamentas turi būti priimtas vieningai, gavus Europos Parlamento pritarimą. Kai kuriems pajamų elementams (visų pirma naujiems nuosaviems ištekliams) reikia vieningo Tarybos sprendimo ir valstybių narių pritarimo pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus