ES pasiekė susitarimą dėl žemės ūkio subsidijų reformos
2021-06-28
pixabay.com nuotr.

Briuselis. Europos Sąjungos (ES) valstybės narės ir Europos Parlamentas penktadienį susitarė dėl svarbios žemės ūkio subsidijų reformos, sukeldami nevyriausybinių organizacijų (NVO) nerimą, pareiškusių, jog reforma nėra pakankamai „žalia“.

„Šiandienos susitarimu pradėsime faktinį perėjimą prie ekologiškesnės ir teisingesnės bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP)“, – tviteryje paskelbė Europos Komisijos vicepirmininkas Frans`as Timmermans`as (Fransas Timermansas).

„Jis nėra tobulas, tačiau tai vis tiek yra didelis žingsnis teisinga linkme“, – pridūrė F. Timmermans`as.

RVAC 21 09 30

Susitarimas pasiektas po kelių nepavykusių derybų ratų, žlugusių daugiausia dėl su aplinkosauga susijusių klausimų. Pirmadienį susitarimą turėtų pasirašyti ES žemės ūkio ministrai.

Reformai bus skiriamos didelės sumos. 2021–2027 metų ES biudžete BŽŪP finansuoti numatyti 387 mlrd. eurų – trečdalis viso biudžeto. Iš šios sumos 270 mlrd. eurų numatyta tiesioginei paramai Europos ūkininkams.

Dvidešimt septynios ES valstybės narės spalį išreiškė pritarimą BŽŪP reformai, tačiau dėl konkrečių pokyčio turėjo būti susitarta su europarlamentarais.

„Siekėme pusiausvyros tarp žemės ūkių ekonominės plėtros ir būtinosios aplinkos bei klimato apsaugos“, – pažymėjo Europos Parlamento derybininkė Anne Sander iš centro dešiniosios Europos liaudies partijos (EPP) frakcijos, viena pagrindinių derybų dalyvių.

„Kai kurie žmonės kartais pamiršta, kad be ūkių indėlio nebus ir tvarios aplinkos bei klimato“, – teigė ji.

Susitarimą atitolino nesutarimai dėl įvairių probleminių klausimų, ypač nesutarimai dėl specialių priemokų ūkininkams, kurie taiko aplinkos požiūriu palankesnės praktikos.

Iš pradžių Europos Parlamento nariai reikalavo, kad 30 proc. tiesioginės paramos atitektų ūkininkams, dalyvaujantiems griežtai apibrėžtose programose, tausojančiose aplinką, tuo tarpu valstybės narės siūlė 20 proc. ribą.

Galiausiai susitarta dėl 25 proc. metinių išmokų per septynerių metų BŽŪP laikotarpį, suteikiant galimybę palaipsniui įvesti naują sistemą.

Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių, numatydami, kad pažeidimų atveju išmokos galėtų būti sumažintos.

Vienas iš daugiausiai diskusijų sukėlusių klausimų buvo biologinės įvairovės reikalavimas, aplinkosaugininkams nirštant, kad ūkininkams nenumatyti griežtesni įpareigojimai.

Nevyriausybinė organizacija „Pasaulio gamtos fondas“ (World Wildlife Fund, WWF) pareiškė, kad Europos Parlamento iš pradžių parodytas ryžtas „tebuvo vien miražas“.

Susitarimas „visiškai patenkina“ bloko nares, kuriose vykdoma intensyvi žemės ūkio veikla, pridūrė organizacija.

Susitarimas ES Bendrosios žemės ūkio politikos reformos turėtų įsigalioti nuo 2023-ųjų metų. Šią savaitę jį turėtų patvirtinti ES valstybių ministrai, o per artimiausius menėsius – Europos Parlamentas.

Europarlamentarai: žemės ūkis bus tvirtesnis, šalys turės daug lankstumo

ES valstybėms narėms ir EP susitarus dėl žemės ūkio politikos reformos, Lietuvos europarlamentarai teigia, jog šalies žemės ūkis sutvirtės, tačiau apgailestauja, kad 2027 metais Lietuvai dar nepavyks pasiekti ES tiesioginių išmokų vidurkio.

Jie taip pat pabrėžia, jog žemės ūkis bus žalesnis, o šalys turės daug lankstumo ambicijoms pasiekti.

EP Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto nario Juozo Oleko teigimu, po susitarimo žemės ūkis galės tvirčiau stovėti ant kojų, tačiau nepakankamai.

„Daug kalbama apie teisingas pajamas, bet jame (susitarime – BNS) neužfiksuota galutinė konvergencija, kuri buvo pažadėta, kad bus įvykdyta, ir Lietuva gaus vidutines išmokas. To neįvyko, įvyko žingsnis, bet mažesnis nei galėjom ir norėjom“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė J. Olekas. 

„Kita vertus, pats žemės ūkis bus žalesnis, gyvensime sveikesnėje aplinkoje, tikriausiai valgysime ir sveikesnį maistą ir būsime patys sveikesni“, – pridūrė jis. 

Europarlamentaras Bronis Ropė sako, jog tiesioginės išmokos Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje didės apie 30 proc. iki maždaug 4 mlrd. eurų, palyginti su praėjusiu finansiniu laikotarpiu. Anot jo, 2027 metais Lietuva pasieks tik 82 proc. ES tiesioginių išmokų vidurkio. Šiuo metu jis siekia 68 procentus.

„Labai svarbu sukurti taisykles tiems pinigams panaudoti“, – sakė B. Ropė. 

Anot jo, ES valstybių vadovams vėlavus susitarti dėl Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) skiriamų lėšų, dabar numatyta, jog 2021-2022 metais dar galios praėjusios finansinės perspektyvos taisyklės, o naujos, jeigu ES ministrai pirmadienį jas pasirašys, o EP patvirtinus įsigalios nuo 2023 metų.

Susitarime numatyta vidutiniškai 25 proc. tiesioginių išmokų skirti ekologinėms schemoms, nors EP siūlė tam numatyti 30 proc., o ES ministrai – 20 proc. Pasak B. Ropės, šis reikalavimas bus privalomas nuo 2025 metų, o iki tol šalys narės galės tai daryti pasirinktinai. 

„Kiekviena valstybė narė turės skirti bent 25 proc. pinigų tiesioginių išmokų ekoschemoms. Turės susiderinti su Europos Komisija, kokias ekoschemas naudos, pavyzdžiui, daugiametės pievos, ekologinis ūkininkavimas ir tiems dalykams skirti tuos pinigus. Bet jos bus neprivalomos žemdirbiui, jis galės dalyvauti, galės nedalyvauti“, – sakė B. Ropė. 

Pasak jo, nuo privalomos sėjomainos bus atleisti iki 10 hektarų turintys žemdirbiai. B. Ropės duomenimis, ES tokių yra apie 70 proc., o Lietuvoje – apie 10 procentų.

Derybose anksčiau svarstyta numatyti tiesioginių išmokų lubas, tačiau B. Ropė teigia, jog sutarta nauja tvarka – valstybė narė ne mažiau kaip 10 proc. jų turi skirti arba įvedant lubas, arba smulkiems ūkiams, arba pirmiesiems hektarams. Tai reiškia, jog Lietuva turės apsispręsti, kokiems poreikiams skirti maždaug 400 mln. eurų iš viso 4 mlrd. eurų tiesioginių išmokų voko.

„Ir šitas dalykas, ir kiti straipsniai yra labai lankstūs ir labai daug teisių ir galių suteikia valstybėms narėms. Prašyčiau ministro ir ministerijos labai stipriai padirbėti su žemdirbių organizacijomis, surasti ekologines schemas ir kitus efektyviausius, pigiausius ir didžiausią naudą duodančius dalykus aplinkai, klimatui ir ūkininkams“, – sakė B. Ropė.

Europarlamentarų teigimu, siekiant, jog didesnės aplinkosaugos ambicijos nemažintų ūkininkų konkurencingumo, svarbu paramą nukreipti į tas sritis, kurios duoda pridėtinę vertę valstybei, plėsti  žiedinę ekonomiką ir produktų, ypač ekologinių, gamybą.

„Daug išvežame žaliavos, grūdų, bet turime pereiti prie grūdų suvartojimo Lietuvoje ir išvežti gatavus produktus. Mes tris kartus auginame daugiau grūdų nei valgome, o kiaulienos pusės nepasigaminame, ką valgome“, – sakė B. Ropė.  

Europarlamentarai ir valstybių narių derybininkai taip pat susitarė dėl bausmių ūkininkams, kurie nepaisys darbuotojų teisių, – pažeidimų atveju išmokos jiems galėtų būti sumažintos.

Anot J. Oleko, darbo inspektoriai informaciją apie galimus darbo santykių pažeidimus teiks mokėjimo agentūroms, jos galės taikyti sankcijas.

„Manau kad Lietuvoje galbūt net per lankstūs darbo santykiai, nes žemės ūkio darbai papuola į kvitų sistemą ir tokių pažeidimų, mano žiniomis, nėra labai daug žemės ūkyje. Darbo santykius žemės ūkyje reikėtų gryninti, ypač socialiniu aspektu, kad žmogus, dirbantis žemės ūkyje, susirgęs galėtų gauti ir sveikatos paslaugas, ir atėjus laikui, pensijas“, – teigė J. Olekas. 

AFP-BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai