Briuselis. ES žemės ūkio ministrai mano, kad Europos Komisijos siūlyme numatytas žemės ūkio finansavimas yra nepakankamas, dauguma pasisako ir už tai, kad būtų išlaikyti du bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ramsčiai.

BŽŪP ateitis po 2027 m. buvo viena svarbiausių šios savaitės ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų tarybos temų.

Nemaža dalis žemės ūkio ministrų ragina sukurti atskirą ir nepriklausomą BŽŪP, išlaikant dabar esančią dviejų ramsčių struktūrą. O tam, kad būtų įgyvendinami aprūpinimo maistu, aplinkosaugos ir konkurencingumo būtina numatyti tinkamą ir atskirą biudžetą.

Tam pritaria ir Lietuva, besilaikanti griežtos pozicijos, kad BŽŪP finansavimas negali būti mažinamas. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešime žiniasklaidai 2028–2034 m. mūsų šaliai numatomas lėšas vadina tikra katastrofa ir teigia, kad jų vos pakaktų palaikyti esamą tiesioginių išmokų lygį, visiškai pamirštant kaimo plėtrą.

„Skiriant finansavimą visai neatsižvelgta ir į tai, kad Lietuva yra ES rytinio pasienio valstybė, kurios kaimynės – tęsianti brutalų karą šalis agresorė ir jos sąjungininkė. Būtų sunku įgyvendinti ir reikalavimą bent 30 proc. lėšų pridėti iš nacionalinio biudžeto, skiriant paramą tokioms priemonėms kaip agroaplinkosauga ir klimatas“, – teigiama ŽŪM pranešime.

ES pirmininkaujančios Danijos maisto, žemės ūkio ir žuvininkystės ministras Jacob‘as Jensen‘as (Jacob Jensen) pabrėžė, kad turi būti užtikrinta ateities iššūkiams atspari politika. „Visų pirma – kaip sudaryti sąlygas jauniesiems ūkininkams, sukurti paskatas žaliajai pertvarkai, užtikrinti aprūpinimą maistu, diegti novatoriškus sprendimus ir, svarbiausia, supaprastinti tvarką“, – kelius link tos politikos vardijo J. Jensen‘as,

Lietuva taip pat pasisako už tai, kad BŽŪP įgyvendinimo ir valdymo modelis turi išlikti savarankiškas, pagrįstas dviem ramsčiais. Teigiama, kad ir toliau esminiu klausimu šaliai išlieka tiesioginių išmokų suvienodinimas, o kartu – ir visos paramos teisingesnis paskirstymas tarp ES šalių

Tarybos dalis žemės ūkio ministrų taip pat išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų taisyklių sudėtingumo. Vis dėlto kai kurie įžvelgė ir teigiamų siūlymo elementų, tokių kaip didesnis lankstumas, supaprastinimas, dėmesys kartų kaitai. Kai kurie teigiamai vertino ir siūlomus mokėjimus pagal nacionalinius reikalavimus.

Ministrai taip pat aptarė ir dabar kaimo plėtros intervencijoms taikomą N+2 taisyklę. Pabrėžus tai, kad šie Strateginiai planai yra sudėtingi ir jų įgyvendinimui reikia daugiau laiko, ypač atsižvelgiant į nestabilią geopolitinę aplinką, pasitaikančius sunkumus tiekimo grandinėse, pasiūlyta taikomą N+2 taisyklę keisti į N+3. Ši taisyklė nustato, per kiek laiko lėšos, skirtos konkretiems metams, turi būti panaudotos, kitaip jos būtų prarandamos. Taisyklės pakeitimas reikštų, kad šalys narės turėtų papildomus vienerius metus panaudoti ES lėšas. Lietuva palaikė tokį siūlymą.

Daugiau diskusijų apie BŽŪP žaliąją architektūrą, aprūpinimą maistu ir inovacijas numatoma būsimuose Tarybos posėdžiuose.