Briuselis. ES ūkininkų ir kooperatyvų organizacijos „Copa-Cogeca“ konstatuoja, kad pirmą kartą per daugiau kaip 60 metų Europos Komisijos pateiktus siūlymus dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) laiko nepriimtinais ir negali jiems pritarti.

„Komisija peržengė per daug raudonų linijų, sukeldama egzistencinę grėsmę mūsų sektoriams, bendrosios rinkos vientisumui ir 450 mln. europiečių aprūpinimui maistu.

Vietoje konkrečių, įgyvendinančių aiškią viziją pasiūlymų, gairių, gavome didingų kalbų ir politinių veiksmų, nukreiptų priešinga kryptimi.

Aprūpinimas maistu turi išlikti svarbiausiu politiniu prioritetų tokiais neapibrėžtais laikais, kai ES saugumas yra itin svarbus. Žemės ūkio negalima pastumti iš EK prioritetų ar traktuoti jį kaip balanso kintamąjį. Todėl Komisijos požiūrį laikome strategine ir istorine klaida“, – teigia ES žemdirbių ir kooperatyvų organizacijos.

Jos primena, kad apie tai, jog 2028-2034 m. daugiametė finansinė programa ir BŽŪP reforma kelia nerimą, kalbėta jau ilgą laiką, dėmesį bandyta atkreipti ir įvairiomis akcijomis, vis dėlto, anot „Copa-Cogeca“, peržengta bent 10 „sveiko proto raudonųjų linijų“, kur siūlymai yra nepagrįsti ir nepriimtini.

Visų pirma, pabrėžia „Copa-Cogeca“, pasiūlymas, kai nebelieka atskiro, vien tik BŽŪP skirto fondo, nusižengia ES Sutarties nuostatoms ir neužtikrina ES apsirūpinimo maistu.

Taip pat teigiama, kad dviejų ramsčių BŽŪP struktūros panaikinimas išderina stabilumą.  Asociacijų nuomone, tai, kad nebelieka atskiro finansavimo tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai, faktiškai pastarąją ir paaukoja, kartu su investicijų, konkurencingumo, tvarumo ir teritorinės sanglaudos skatinimu.

20 proc. mažesnis biudžetas, anot žemdirbių, neatitinka poreikių ir ambicijų , šiandienos ekonominių, socialinių, geopolitinių ir klimato realijų, o pereinamuoju laikotarpiu priešakinėse pozicijose esantį žemės ūkį stumia į neapibrėžtą aplinką. 

Taip pat pabrėžiama, kad siūloma finansavimo sistema neatitinka realybės, o platesnės galimybės valstybėms narėms finansuoti papildomai, iškreipia konkurenciją ir lemia visos politikos bendrumo praradimą.

„Dideliu žingsniu atgal“ įvardijama BŽŪP bendrųjų principų erozija, reiškianti vienodų sąlygų valstybėms narėms ir ūkininkams pabaigą, kelianti grėsmę bendrosios rinkos vientisumui ir veikimui.

Anot „Copa-Cogeca“, tokie siūlymai lems, kad dėl mažesnių išteklių konkuruos daugiau sektorių, o lankstus požiūris į galimybę šalims narėms prisidėti papildomai, kels pavojų, kad atsiras skirtumai tarp ES ūkininkų, kooperatyvų ir gamintojų organizacijų.

Taip pat manoma, kad vietoje administracinės naštos mažinimo, naujasis planas bus sudėtingas, kels painiavą, reikalaus brangaus administracinio pertvarkymo.

Kritikuojamas ir tiesioginių išmokų mažinimas bei jų ribojimas. Pabrėžiama, toks požiūris ignoruoja poreikį remtis visus ūkininkus, prisidedančius prie apsirūpinimo maistu.

Teigiama, kad rengiant šią reformą nebūta tinkamų konsultacijų, poveikio vertinimo, o toks EK darbo metodas įvardijamas kaip beprecedentis, nuviliantis ir nepriimtinas.

Pasak „Copa-Cogeca“, pateiktas siūlymas strategiškai silpnina ES, nes žemės ūkis negali būti saugumo pagrindu, neužtikrinus tvirtos, bendros ir gerai finansuojamos žemės ūkio politikos.

„Europos parlamento nariai ir valstybės narės neturi leisti, kad šie ydingi pasiūlymai būtų priverstinai įgyvendinti. Alternatyva yra ir įmanoma, ir būtina: tokia, kuri gerbtų BŽŪP individualumą, jos dviejų ramsčių struktūrą ir užtikrintų atskirą biudžetą, laikantis ES sutarčių nuostatų“, – reziumuoja „Copa-Cogeca“.