Basf 22 07 19 Lytagra 22 07 04
Aplinka, miškai
Užtvankas reikia prižiūrėti, Panevežio atvejis – tik pradžia
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Kaunas. Būtina prižiūrėti visas užtvankas, nes gali nutikti blogiau nei Panevėžio „Ekrano“ marių šliuzui, teigia VDU ŽŪA Inžinerijos fakulteto Vandens inžinerijos katedros profesorius dr. Petras Punys.

Pasak mokslininko, dėl Panevėžio „Ekrano“ marių užtvankos šliuzo gedimo tragedija neįvyko. Vanduo žemiau užtvankos Panevėžyje pakilo apie 2 m ir nepadarė didesnės žalos. Tvenkinyje vanduo staiga nukrito apie 1,5 m, tačiau tai reikšmingai nepakenkė žmonėms ar gyvajai aplinkai.

Mokslininkas pastebi, kad šis statinys gana geros būklės, tiesiog susiklostė force majeure aplinkybės. „Užtvankos metalinis segmentinis uždoris, kuris iš pažiūros atrodė geros būklės, nesurūdijęs. Užtvanka tiesiog neatlaikė vandens spaudimo“, – sako jis.

Bioversija 22 02 02

Profesorius pasakoja, kad Lietuvoje yra apie 100 užtvankų su privačiomis hidroelektrinėms, jų būklė tikrai gera, jos prižiūrimos, tačiau, nepaisant to, nelaimių vis tiek nutinka.

Aplinkos viceministras Danas Augutis teigia, kad kitos užtvankos liko iš senų laikų. Jo teigimu, apie 40 proc. užtvankų yra prastos arba avarinės būklės ir reikalauja neatidėliotino remonto. Pasak viceministro, reikėtų griauti tas užtvankas, kurios nekuria jokios vertės. Stebint, kaip vystosi vėjo energetika, anot jo, panašu, kad ir hidroenergetikos dienos greitai baigsis.

D. Augutis pabrėžia, kad Europoje jau kurį laiką atkuriamos natūralios ekosistemos, nes užtvankos tarsi upės gyvenimą suskaido į du etapus. Dėl uždumblėjimo prarandamos naturalios žuvų ir moliuskų rūšys.

„Jei pažiūrėtume į statistiką, estai nusigriovė daugiau nei 120 užtvankų, skandinavai tūkstančiais skaičiuoja, prancūzai išvis rekordininkai – berods 2500 šių statinių nugriovė.  Užtvankų, kurios jau neturi reikšmės nei hidroenergetikai, nei rekreacijai, nei žemės ūkiui, paprasčiau atsisakyti. Geriau išlaisvinti upę ir leisti jai tekėti natūralia vaga“, – sakė viceministras.

Tačiau, P. Punio teigimu, nederėtų skubėti griauti užtvankų, pirmiausia reikėtų atlikti išsamius tyrimus, nes jų neigiamą įtaką upėms nustelbia nevaldoma tarša, kurią užtvankos iš dalies akumuliuoja.

„Užtvankos – statiniai, veikiami sunkiai valdomos vandens jėgos. (...) Jos sensta – būklė su laiku blogėja. Reikia griauti tik neprižiūrimas, keliančias realią grėsmę žmonėms ar gyvajai aplinkai“, – sako jis.

VDU ŽŪA mokslininko P. Punio teigimu, Lietuvos užtvankos gana žemos, tad nekeltų didelio pavojaus net ir sugedusios. „Gyvename lygumų krašte, užtvankų tvenkiniai – ne kalnų rezervuarai, jie nėra dideli, o gyvenvietės ar namai daugeliu atvejų pastatyti saugiu atstumu“, – pabrėžia P. Punys pridurdamas, kad specialistai ruošia užtvankų „mirtininkių“ sąrašą, kuriame bus ir žinomų užtvankų. Tą patvirtina ir Aplinkos ministerija, rudenį žadanti paskelbti užtvankų griovimo finansavimo programą.

Parengta: pagal VDU ŽŪA, BNS inf.
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar Lietuvos žemės ūkis geba prisitaikyti prie klimato kaitos?
Visos apklausos