Briuselis. Europos Sąjungoje (ES) iš viso yra apie 1,2 mln. užtvankų, 1 mln. jų galima nugriauti. Norvegija nesnaudžia – jau pašalino 7 m aukščio vandenį tvenkiantį pylimą.

ES pradėtas paramos projektas „Open Rivers“, kuriuo skatinama griauti mažas užtvankas ir atkurti upių tėkmę. Tikslas – atstatyti žuvų populiaciją ir migracijos kelius.

42,5 mln. Eur vertės projektas pradėtas 2021 m. spalį. Gruodį Europos Komisija išleido valstybėms narėms skirtą vadovą, pagal kurį galima nustatyti šalintinas užtvankas ir iki 2030 m. atkurti 25 tūkst. km upių.

Dėl šių statinių nyksta migruojančių gėlavandenių žuvų populiacija – nuo 1970 iki 2016 m. jų sumažėjo daugiau nei 90 procentų.

Rytų Norvegijoje nugriauta 7 m aukščio užtvanka, 1916 m. pastatyta Trumsės upėje. Vyriausybė skyrė 3,4 mln. kronų (apie 340 tūkst. Eur) griovimo darbams apmokėti. Atkurta natūrali upės tėkmė padės regione vėl klestėti tokioms žuvims, kaip kiršliai, vėgėlės, raibapelekiai kūjagalviai ir paprastosios rainės, rašoma „The Guardian“.

Užtvankos blokuoja žuvų migracijos kelius, trukdo pernešti svarbias maisto medžiagas, keičia natūralią upių tėkmę, tad prarandamos žuvų veisimosi vietos.

Be to, šių vandens telkinių natūralios nuosėdos naudingos žemdirbystei. Upės aprūpina maistu (žuvimis) šimtus milijonų žmonių, mažina potvynių ir sausrų poveikį.

2022 m. Europoje numatyta išardyti ir daugiau užtvankų, įskaitant Ispanijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės. Tai daryta ir anksčiau.

Lietuvoje nugriautos dvi – Bražuolės ir Salantų. Išardžius pastarąją atverti lašišinių (šlakių) ir kitų migruojančių žuvų keliai. Mūsų šalyje yra 1 225 registruotų ir 300 neregistruotų užtvankų.

Kaip teigė Aplinkos ministerijos Strateginių pokyčių grupės vyriausioji specialistė Jonė Leščinskaitė, šiuo metu numatyta nugriauti dar vieną užtvanką, pastatytą Anykštos upėje.

Daugiau sprendimų kol kas nepriimta, nes bus rengiama vertinimo studija, kurios tikslas – susisteminti duomenis ne tik apie visas Lietuvos užtvankas, bet ir jų liekanas bei slenksčius.