Kaip tarė, taip padarė: griaunama Salantų užtvanka
2021-09-06
Salantų užtvankos ardymo darbai. Nuotr. iš socialinių tinklų

Kretinga. Praėjusią savaitę pradėjus šalinti Salantų užtvanką, įgyvendinamas didžiausias Lietuvoje upių atlaisvinimo projektas, praneša Aplinkos ministerija. Ši užtvanka – pirmoji, kurią buvo numatyta nugriauti.

Išardžius betoninę Salanto užtvarą, žuvims atsivers 46 kilometrų upės ir jos intakų. Salantų užtvanka bus didžiausia ligi šiol išardyta užtvanka Lietuvoje, siekiant atverti žuvų migracijos kelius lašišinėms (šlakiams) ir kitoms migruojančioms žuvims.

Šią vasarą ruošiantis šalinimo darbams buvo nuleistas tvenkinio vanduo, jame buvusios žuvys išleistos į Salanto upę žemiau užtvankos. Užtvanka bus ardoma iki rugsėjo vidurio, vėliau – tvarkoma aplinka, įrengiamas užutėkis vietinių gyventojų rekreacijos poreikiams. Mokslininkai atliks tyrimus apie užtvankos pašalinimo poveikį Salanto baseino žuvims, biologinei įvairovei.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Rekonstrukcijos darbų projekto vertė – 302 tūkst. eurų.

Salantų regioninio parko direktorius Modestus Šečkus, užtvankos demontavimo projekto vadovas, tikisi, kad išardžius Salantų miesto užtvankos vandens pralaidą, į Salanto aukštupį grįš neršti gausūs migruojančių žuvų ir nėgių būriai, pagausės žuvų ištekliai, pagerės upėje aptinkamų kitų retų rūšių būklė.

„Be to, atstačius natūralią upės tėkmę pagerės ir upės ekologinė būklė, visa Salanto upė kartu su Minijos upės baseinu taps atsparesni klimato kaitos grėsmėms“ – tikisi jis.

Salanto upė Kretingos rajone yra svarbi biologinės įvairovės požiūriu, upėje ir jos intakuose aptinkamos saugomos žuvų ir moliuskų rūšys. Ekspertų teigimu, didžiausia nauda bus žuvų praeivių – šlakių ir upinių nėgių – populiacijoms, kurios negalėjo patekti aukščiau užtvankos daugiau kaip 30 metų. Be to, šios upės ruožai priklauso „Natura 2000“ tinklui.

Kaip teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas, netrukus sunkioji technika judės ir prie kitų užtvankų: dar šiemet bus šalinamos malūno užtvankos liekanos Anykščiuose Anykštos upės vientisumui atkurti.

Artimiausiu metu bus atliekama Aplinkos ministerijos užsakyta studija, kuri vertins Lietuvos užtvankas socialiniu, ekonominiu ir ekologiniu požiūriu, nustatys, kurių užtvankų pašalinimas turės didžiausią gamtosauginį potencialą.

Kaip informuoja AM, upių vientisumo atkūrimo darbai šalinant arba pritaikant užtvankas žuvų judėjimui numatyti Vandenų srities plėtros 2017-2023 m. programos įgyvendinimo veiksmų plane. Upių atvėrimas yra Europos Žaliojo kurso prioritetas. Europos Biologinės įvairovės strategijoje iki 2030 m. Bendrijoje numatyta atverti 25 tūkst. kilometrų upių.

AM teigimu, kaimyninėse ir kitose Europos šalyse užtvankos šalinamos daugiau nei 10 metų. Užsienio praktika parodė, kad tai yra veiksmingiausia priemonė atkuriant žuvų migracijos kelius ir upių biologinę įvairovę.

Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Žemyna Gurjazkaitė socialinio tinklo paskyroje pateikia duomenų, jog 2020 m. Europoje demontuota daugiau nei 100 užtvankų, bent 11-oje valstybių. Daugiausiai užtvankų demontuota Švedijoje, o didžiausia iš išardytųjų buvo Vezins užtvanka Prancūzijoje: net 200 m pločio ir 36 m aukščio! O Ispanijoje įstatymai įpareigoja išmontuoti nebenaudojamas užtvankas, todėl čia užtvankos ardomos nuosekliai, kasmet.

AM, MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai