Vilnius. Visiems rūpi orai. Dirsčiojame į orų programėles, klausome prognozių ir, kai jos nepasitvirtina – kaltiname meteorologus.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika, įkūręs feisbuko grupę „Orų entuziastai“, sako, kad tęsti studijas jį paskatino būtent noras išsiaiškinti, kodėl negalima tiksliai nusakyti, lis ar nelis.

Kalbintas Pasaulinės meteorologijos dienos išvakarėse (ši diena minima kovo 23-iąją), G. Valaika pabrėžia, kad ir vandens, ir oro yra visur, o tai svarbu. Net jei atrodo, kad kambarys tuščias, jame vis tiek yra oro, o ore – vandens garų. Tai patalpų mikroklimatas. Mikroklimatas – meteorologijos mokslo dalis. Kaip ir aviacija, ūkininkavimas, orų, klimato prognozavimas, oro kokybės stebėjimai...

Meteorologija turi daug pošakių, pavyzdžiui, sinoptika, klimatologija, hidrologija, okeanologija, okeanografija, agrometeorologija ir t. t. Tai apibendrintas pavadinimas.

Jauno žmogaus atėjimas į meteorologiją tai pat yra įdomus dalykas. Dažniausiai tai susiję su kokia nors istorija. „Turi būti kažkoks kabinantis, sujudinantis dalykas, kitaip žmogus nepasirinks šios srities“, – atviras G. Valaika, dirbantis ir kaip komunikacijos atstovas Lietuvos hidrometeorologijos tarnyboje.

Gyčio darbas suprantamai perteikti sudėtingus meteorologijos dalykus. Anot jo, šių laikų meteorolgija be komunikacijos sunkiai eitų į priekį. Ne visi žmonės skiria cikloną nuo anticiklono, žino, kas yra aukšto ir žemo slėgio sūkuriai. O jeigu kalbėtume apie frontus (skirtingų oro masių sandūra atmosferoje), tai daugeliui mintyse pirmiausia turbūt iškiltų karas.

• Atėjimą į meteorologijos sritį lemia užkabinantis dalykas
• Atmosfera neveikia pagal griežtas taisykles, todėl yra tik tikimybė
• Dirbtinis intelektas padės prognozuoti tiksliau

Dangus įkvėpė pasirinkti profesinį kelią

Gytis vaikystėje gyveno Alytuje, aukštai (8 aukšte), tad dažnai matė dangų. Ir nuo darželio svajojo būti meteorologu. Pirmiausia atėjęs į darželį uždėdavo magnetukus su saulute, debesėliu ant tos dienos langelio. Net auklėtoja sakė, kad Gytis žino, kokie bus orai.

Mokykloje pradėjo labiau gilintis, jį domino geografija. „Universitete buvo momentų, kai galvojau, gal tai ne mano sritis. Kiti kurso draugai atrodė užsivedę, o man ne taip buvo. Užtruko, bet įsivažiavau ir tapau meteorologu. Iš kurso dauguma žmonių nenuėjo nei į meteorologiją, nei į hidrologiją. Reikia turbūt turėti pasiryžimo eiti iki galo, – mano tikras „orų entuziastas“. – Aš atėjau į meteorologiją ne vien todėl, kad įdomu ar kad mokykloje sekėsi, bet man kirbėjo klausimas, kodėl neišeina padaryti šio darbo iki galo tobulai. Kodėl sinoptikai ar meteorologai klysta?“

Kodėl prognozė netiksli

Atsakymas būtų labai sudėtingas. Bet kad jį tinkamai suprastum, reikia bent metus pastudijuoti ir pasinerti į meteorologiją. Jeigu labai glaustai tektų atsakyti, tai, pirma, atmosfera neveikia pagal griežtas taisykles. Neįmanoma jos labai tiksliai aprašyti matematinėmis–fizikinėmis lygtimis.

Viskas veikia pagal chaoso teoriją. Tiesiog tai yra labai komplikuotas ir sudėtingas dalykas, kad jį galėtum lengvai prognozuoti. Tarkim, vasarą dangumi plaukia debesėlis. Tas debesėlis yra netvarkingos formos, jis nuolat keičiasi ir matematiškai aprašyti, kaip jis nuslinks, transformuosis ar sunyks už 100 kilometrų, labai nelengva. Tad ir sunku apskaičiuoti, ar jis pranyks (išgaruos), ar iš jo pradės lyti.

Šiais laikais daug ką galima atlikti kompiuterizuotai, tačiau visiškai perprasti sudėtingų atmosferos procesų neįmanoma. Juk visiems žinomas ir „Drugio efektas“. Kai drugelis suplasnojo sparneliais viename pasaulio gale, o kitame pasaulio gale kilo uraganas. Taip teoriškai būti gali, kai smulkus procesas lemia didelį.

„Šiais laikais daug ką galima atlikti kompiuterizuotai, tačiau visiškai perprasti sudėtingų atmosferos procesų neįmanoma“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika

„Iš šalies gali pasirodyti lengva, deja, taip nėra. Juk nė vienas sinoptikas ar meteorologas neturi tikslo apgauti. Meteorologai labai savikritiški ir jie labiausiai nepatenkinti prastomis prognozėmis.

Siekiame prognozuoti maksimaliai tiksliai, bet mūsų platumoje tai neįmanoma, nes čia orai labai dažnai keičiasi (esame skirtingų oro masių kryžkelėje), palyginti, pavyzdžiui, su dykuma (kad ir Izraelyje, kuriame, juokais sakant, 9 mėnesius nėra ką prognozuoti, nes saulė ir saulė).

Mus dar riboja biudžetas ir specialistų trūkumas. Kai kurių šalių vyriausybės labai remia meteorologiją. Tai finansams imli sritis.

Imkime Vokietiją: turtinga šalis, meteorologų komanda didelė ir stipri. Jie gali sau leisti turėti kone visam pasauliui savo atskirus orų modelius, nors, žinoma, šiuo metu yra centralizuoti modeliai, galimi duomenų mainai tarp šalių ir pan.“, – savo srities sudėtingumą ir įvairius niuansus aiškina Gytis.

Meteorologo įrankiai

Seniau meteorologai buvo apsiginklavę žemėlapiais, įvairiais prietaisais. Šiais laikais – kompiuteris pagrindinė darbo priemonė. Čia galima rasti žemėlapius, braižyti frontus, stebėti naujausius duomenis iš meteorologijos stočių ir kt.

Daug dalykų automatizuota. Įdomus faktas, kad labai didelė pasaulio superkompiuterių skaičiavimų pajėgumų nukreipti būtent orų prognozėms sudaryti. Kompiuterizacijos bumas, dirbtinis intelektas taip pat labai pasitarnauja meteorologijai.

„Esu optimistas, tikiuosi, kad prognozės dėl dirbtinio intelekto nuopelnų patobulės. Ir po 5–10 metų bus tikslesnės“, – sako meteorologas.

Esame girdėję ir apie palydovinę meteorologiją. Jos specialistų Lietuvoje labai mažai, nes jiems paruošti  reikia didelio biudžeto ir nemažai ypač specifinių žinių. Mūsų meteorologai gauna ir analizuoja palydovines nuotraukas, tačiau plačiau išvystyta palydovinė meteorologija atvertų dar daugiau galimybių, pavyzdžiui, nuolat matuoti ir analizuoti dirvožemio drėgnumą ir temperatūrą, kas turbūt praverstų ūkininkams.

Kas svarbu ūkininkams

„Dažniausiai sulaukiame klausimų apie lietų. Problema ta, kad meteorologijoje negali būti vieno atsakymo, nėra 100 proc. tikimybės. Čia prasideda slidumas, dėl kurio žmonės pyksta“, – atviras G. Valaika.

Šiuolaikinė meteorologija dar negali ypač tiksliai (kas valandą) nurodyti, koks bus oras, nors orų programėlės telefone tokius duomenis ir pateikia, tačiau juos vertinti reikėtų atsargiai.

Pavasarį ir rudenį ūkininkams ir sodininkams aktuali informacija apie šalnas. Gytis sako, kad orus prognozuoti sudėtinga, bet kas bus dirvos paviršiuje, dar sudėtingiau, nes žmogaus galvos aukštyje vienokia temperatūra, o dirvos paviršiaus – kita. Tarkime, žmogaus galvos aukštyje teigiama, o dirvos paviršiuje – neigiama temperatūra ir jeigu papučia vėjas, temperatūra susilygina. Jei vėjo nėra, tada formuojasi šalnos ir dideli temperatūros kontrastai.

Kodėl nėra tiksliai prognozuojamos šalnos skirtingoms šalies vietovėms? G. Valaika aiškina, kad neįmanoma tiksliai atsakyti, nes tai lemia daug kintamųjų: dirvos tipas, ar dirva drėgna, ar dirva sausa. Jei dirva drėgna, šalnai susiformuoti dirvos paviršiuje sunkiau, nes garuoja paviršius ir šildo. Jei kas rūpinasi sodais, tai iš vakaro reikėtų juo palaistyti ir taip bus mažesnė rizika, kad nušals.

Sausas paviršius lengviau atšąla. Štai, jeigu užeina šalnos, tai labiausiai nukenčia Varėnos ar Kazlų Rūdos smėlynai. Dar lemia ir reljefas: ant kalno mažesnė šalnų rizika, o žemumoje, dauboje gali nušalti.

Vadinasi, lepesnių augalų nereikėtų sodinti žemumose. Net ir liepą, kai visi galvoja, kad šalnų tikrai nebus, daubose jų pasitaiko. Net meteorologijos stotys jų neužfiksuoja.

Taigi, temperatūra, drėgmė labai priklauso nuo gyvenamos vietovės ir reikia pačiam patyrinėti savo aplinką, kas gali daryti įtaką.

Vietoje pabaigos

G. Valaika nemažai atsakinėja į laiškus, tad sako žinąs, kokie dažniausi nepasitenkinimai kyla. Jis pataria galvoti plačiau.

„Turime žvelgti plačiau: mano kiemas nėra visa Lietuva, o Lietuva nėra visas pasaulis. Jeigu prognozėje – lietus, o žmogaus kieme nelyja, jis piktinasi, nors už 50 km ar dar arčiau lietaus būta. Tad prognozė konkrečiam šalies regionui teisinga“, – sako pašnekovas.

Panašiai yra ir su įdomiais gamtos reiškiniais. Žmogus galvoja, kad jei kažko nematė Lietuvoje, vadinasi, to ir nebūna. Pavyzdžiui, ratilai aplink saulę (halai –optinis reiškinys, susidarantis lūžtant ir atsispindint šviesos spinduliams) – kai kurie žmonės pamato ir sako, kad tai retas reiškinys, nors iš tiesų jis net keliasdešimt kartų per metus pasirodo Lietuvos teritorijoje.

„Tiesiog ne visi žmonės pakelia akis į viršų“, – juokiasi meteorologas.

Jo įkurta „Orų entuziastų“ grupė feisbuke kaip tik siekia parodyti, kad Lietuvoje būna visko, ir viesulų, ir pašvaisčių. Tereikia tik būti laiku ir vietoje.

O kaip vis tik su tikslia prognoze? Jos nebus (na, nebent po 10 metų, kai įsikiš dirbtinis intelektas). Visi meteorologai susitaikę, kad žmonės juos ir toliau linčiuos, nes taip yra ir kitose šalyse, Lietuva čia visai neišskirtinė.