Vilnius. Vis daugiau gyventojų ir verslų renkasi valstybinę žemę pirkti išsimokėtinai, teigia Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Jos duomenimis, šiemet jau sudaryta apie 200 naujų sutarčių.

Jos duomenimis, šiemet jau sudaryta apie 200 naujų sutarčių, kuriomis išsimokėtinai parduota daugiau kaip 134 ha valstybinės žemės už 28,6 mln. Eur. 

Palyginti su ankstesniais metais, žemės pardavimas išsimokėtinai išaugo kelis kartus. 2024 m. buvo sudaryta ik apie 40 tokių pirkimo–pardavimo sutarčių. Parduota 24,5 ha valstybinės žemės už 6,5 mln. Eur.

Anot NŽT, dažniausiai valstybinę žemę išsimokėtinai įsigyja asmenys, kurie žemę jau naudoja, pavyzdžiui, kai žemės sklypas yra užstatytas jų statiniais ar įrenginiais, priklauso sodininkų bendrijoms, yra reikalingas gyvenamajam namui eksploatuoti arba yra įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų. Tokiais atvejais žmonės gali žemę įsigyti be aukciono, todėl pirkimas išsimokėtinai tampa patogi galimybė tapti žemės savininku. 

Valstybinės žemės pirkimas išsimokėtinai negali būti ilgesnis kaip 10 metų laikotarpis. Prieš parduodant valstybinę žemę išsimokėtinai, NŽT patikrina, ar pirkėjas neturi įsiskolinimų valstybei. Tai yra būtina sąlyga pirkimo–pardavimo sandoriui sudaryti. 

Pirkdamas žemę išsimokėtinai, pirkėjas ne mažiau kaip 20 proc. nustatytos žemės kainos turi sumokėti iki valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, likusią dalį – lygiomis dalimis per vėlesnius valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto pirkimo išsimokėtinai termino metus, pradedant mokėti antraisiais kalendoriniais metais po valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.

Vis dėlto perkant iš valstybės miškų ūkio paskirties žemę pirkimo išsimokėtinai galimybė netaikoma. Už tokią žemę privaloma iš karto sumokėti visą žemės kainą.