Vilnius. Žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis tikina, kad vienos iš žemdirbių protestuose keltų problemų sprendimo laukiama jau kitą savaitę. Jo teigimu, Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos (ES) Taryba turėtų atnaujinti reglamentą, todėl ūkininkams pagal ankstesnę tvarką daugiamečių pievų ir ganyklų atkurti nebereikės.

Pagrindinių sausį proteste išsakytų reikalavimų sprendimo eiga trečiadienį aptarta parlamentiniame Kaimo reikalų komitete.

Dvi keltos problemos sprendimų sulaukė neeilinės Seimo sesijos metu – nuo 304 iki 13 eurų už toną sumažintas suskystintų naftos dujų (SND) akcizas, taip pat sugrąžinta pernai galiojusi žymėto dyzelino naudojimo tvarka.

Kalbėdamas apie daugiamečių pievų atstatymą E. Giedraitis teigė, kad problemos sprendimo laukiama kovo 13 dieną, kai tikėtinas Reglamento atnaujinimas.

„Siūlymo idėja – leisti į referencinį plotą įskaityti tuos plotus, kurie yra nedeklaruoti, bet pievos buvo deklaruotos, jos yra išlikusios. Mokėjimo agentūros preliminariais duomenimis, tuo metu žinojome, kad tokių plotų tuo metu yra apie 82-83 tūkst. (hektarų – red.). Tai mums kaip ir išsprendžia tą problemą“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete sakė E. Giedraitis.

Viceministras patikino, kad neliko jokių kliūčių reglamentui pakeisti, o tą padarius daugiamečių pievų atkūrimo problema būtų išspręsta keleriems metams – pakeitus reglamentą būtų padengti visi atstatyti būtini daugiamečių pievų plotai.

„Kol kas visi ženklai, kad suteiksime ūkininkams ramybę, laukti neilgai liko“, – teigė E. Giedraitis. 

Dėl rusiškų grūdų – rezoliucija ir teisės aktų keitimas

Tarp aktualiausių problemų protestuose minėti ir rusiški grūdai. Dabar jau pateikti siūlymai dėl rusiškų grūdų importo bei tranzito reglamentavimo, juos ketinama svarstyti netrukus prasidėsiančios Seimo pavasario sesijos metu.

Klausimą svarstę Seimo nariai ne kartą priminė, kad rusiškų grūdų klausimas – politinis apsisprendimas. Buvo priminta ir tai, kad Latvija importą jau yra uždraudusi, tiesa, tranzito klausimas ten aštrus klausimas. Užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas teigė, kad efektyviausias būtų Europos Komisijos (EK) sprendimas uždrausti rusiškų grūdų importą ir tranzitą visų ES šalių lygmeniu.

„Net jei ir kai kurios šalys, kurios yra pasienyje su Rusija, imsis nacionalinių sprendimų, nėra garantijos, kad rusiški grūdai ir gaminiai nepateks į Europos Sąjungą kitais keliais“, – sakė S. Šatūnas

Tai, kad šios problemos sprendimui ES turėtų priimti bendrus sprendimus pirmadienį po susitikimo teigė ir Lenkijos bei Lietuvos premjerai.

Ne vienas posėdyje pasisakęs žemdirbių ir perdirbėjų atstovas teigė pritariantis tokiam siūlymui. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas priminė, kad ūkininkai tokią idėją jau kėlė rudenį, vis dėlto tuomet aktyvesnių veiksmų nesulaukė.

„Raginame būti drąsiais ir nedrebinti kinkų. Turėti vilties, kad tai bus padaryta ES lygiu – labai mažas šansas. Statyčiau už tai, kad ES neuždraus. Lietuva turi būti drąsi. Artėja kovo 11 d., tada juk irgi ragino palaipsniui, pažingsniui, bet laimėjome, tai būkime drąsūs ir šįkart“, – aktyviai imtis sprendimų ragino A. Macijauskas.

Žemės ūkio ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius teigė, kad ŽŪM ėmėsi priemonių ir šiuo metu derinami teisės aktai, pagal kuriuos būtų tikrinamas kiekvienas grūdų krovinys iš Rusijos, Baltarusijos, okupuotų Sakartvelo teritorijų, Krymo.

„Yra apibrėžta kaina, kuri padarytų grūdus po patikros nekonkurencingus rinkoje. Pavyzdžiui, už kukurūzų kokybės tyrimą būtų 1 561 Eur, javų – 701 Eur už krovinį. Patikra, kadangi atliekami laboratoriniai tyrimai, gali trukti ne minutę ne dvi. Atsiradus laiko trikdžiui taps nepatrauklu per Lietuvą vežti grūdus. Tokie žingsniai yra padaryti“, – kalbėjo V. Aleknavičius.

V. Pranckietis priminė, kad siūlomi ribojimai nebūtų taikomi tranzitui į Kaliningrado sritį. Jo teigimu, pagrindinis rusiškos žemės ūkio produkcijos tranzitas į Klaipėdos uostą vyksta per Kenos ir Pagėgių pasienio punktus.

Nors ES mastu procesai sudėtingi, vis dėlto Komiteto nariai nusprendė siūlyti mūsų šalies parlamentui tuo klausimu priimti rezoliucija, kuria būtų kreipiamasi tiek į Latvijos Seimą, tiek į Europos Komisiją.

Komiteto posėdyje priminta ir idėja Ukrainoje vykdyti intervencinius žemės ūkio produkcijos pirkimus.

Pieno įstatymas – Seimo pavasario sesijoje

Ūkininkų protestuose buvo nepamiršti ir pieno klausimai. Anot Seimo narių, Komitetas po pertraukos vėl ketina grįžti prie vadinamojo pieno įstatymo.

Jo svarstyme buvo padaryta pertrauka, nes paprašyta ekspertinio vertinimo. Pasak žemės ūkio viceministro Vytenio Abukausko, tai užtruko, nes ekspertams atrinkti teko vykdyti viešuosius pirkimus.

Komiteto nario Jono Gudausko teigimu, sausį ir vasarį dėl naujos Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo redakcijos diskutuota su ŽŪM, o netrukus planuojama susitikti su ekspertinį įstatymo vertinimą atlikusia įmone.

Komitetas dar pernai birželį padarė pertrauką svarstydamas šį pieno supirkimo kainų reguliavimą bei kainodaros viešinimą numatančio įstatymo projektą – taip siekta aptarti projektą su žemdirbiais bei sulaukti ekspertinio vertinimo. Jis atliktas 2023 metų gruodžio pabaigoje.

Vis dėlto, anot J. Gudausko, vertinimą atlikę ekspertai galėjo neįvertinti oligopolinės pieno supirkimo rinkos įtakos pieno supirkimo kainodarai.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad ūkininkų bendruomenė vertinimui nepritarė.