Vilnius. Premjerės teigimu, tinkamai suvaldyti pieno krizę trukdė savivaldos rinkimai, tačiau tikimasi, kad nuslūgus rinkimų aistroms bus galima ieškoti konstruktyvių sprendimų.  

„Dėl diskusijos konstruktyvumo buvo kalti savivaldos rinkimai, nes dalis šitoje temoje besiangažuojančių ūkininkų yra taip pat ir vietos politikai. Bet dabar savivaldos rinkimų aistroms nuslūgus, tikiuosi, galima bus ieškoti konstruktyvių sprendimų“, – antradienį Seime, atsakydama į parlamentarų raštu pateiktus klausimus teigė premjerė. 

„Mano pareiga nėra vertinti akcijas, mano pareiga – spręsti realias problemas“, – paklausta, kaip vertina žemdirbių piketo akcijas, kalbėjo I. Šimonytė.

Ji Seimo nariams priminė, kad 2022 m. aukštos kainos buvo būdingos visai žemės ūkio produkcijai, o vidutinė pieno kaina, lyginant su 2021 m., augo daugiau nei 50 proc. Vis dėlto metų pabaigoje dalis maisto kainų staiga koregavosi, nors tebeišlieka aukštesnės nei ilgametės, o savikaina, nepaisant nuslūgusių energetikos rinkų įtampų, taip greitai nesikoreguoja.

Pasak I. Šimonytės, Vyriausybė siekia sprendimų, kurie būtų ilgalaikiai, nors planuojamos ir tam tikros trumpalaikės priemonės: numatyta 8 mln. Eur laikinoji valstybės pagalba, toliau dėl pagalbos dirbama su Europos Komisija.

„Kodėl mes siekiame ilgalaikių sprendimų? Todėl, kad dideli kainų svyravimai iš esmės nulemti dalykų, kurie yra už mūsų kontrolės ribų, tai yra pasaulinės maisto produktų rinkos, (...) kur svyravimai yra labai staigūs ir labai dideli, ir nuo jų labai priklauso didžiąją dalį superkamo žalio pieno eksportuojantys perdirbėjai“, – tvirtino I. Šimonytė, primindama, kad krizė pieno sektorių ištinka jau nebe pirmą kartą.

Pasak jos, perdirbėjai gali gana nesunkiai savo pigesnio eksporto išlaikymo naštą permesti ant smulkesnių pieno tiekėjų, nes jų derybinės galios yra silpnesnės, o kooperacijos potencialo jie neišnaudoję. I. Šimonytės teigimu, subsidijos neskatina pieno gamintojų kooperuotis, o perdirbėjų – didinti pieno supirkimo kainą. 

„Todėl būtų gana keista, kad kainų konkurencingumą užsienio rinkose palaikymą perdirbėjams dar kartą finansuotų iš savo sumokamų mokesčių per subsidijas, nes tai nei skatintų žalio pieno tiekėjų stiprinti savo derybinę galią per kooperaciją, nei skatintų perdirbėjus didinti supirkimo kainą, kadangi visuomet būtų galima išrašinėti čekį dar vienai Vyriausybei“, – kalbėjo premjerė.

I. Šimonytės duomenimis, vasarį 70 proc. supirkto pieno kaina siekė 35–70 centų už kilogramą, o 30 proc. ūkių gavo mažesnę kainą. Pasak jos, Lietuvos pieno sektoriuje problemas lemia susiklosčiusi „labai nepalanki konjunktūra“, kai labai didelė dalis superkamo pieno naudojama eksportui skirtai produkcijai.

„Dėl ko pramonės įmonės savo konkurencingumą siekia išlaikyti mažindamos supirkimo kainas tokiais atvejais, kai pasaulinės kainos koreguojasi žemyn tiems pieno tiekėjams, kurių derybinė riba yra pati mažiausia. Todėl teiginys apie itin mažas supirkimo kainas yra teisingas tik iš dalies. Ženkliausiai kainos išties sumažėjo mažiausiems ūkiams, kai tuo tarpu didesnių ūkių ar bendrovių gaunama kaina už kilogramą nekrito taip ženkliai“, – kalbėjo premjerė. 

Anot jos, dėl pieno krizės buvo diskutuojama nuo pat sausio, Vyriausybės atstovai dalyvavo ir derybose vasario 24 d. „Deja, po gana konstruktyvių diskusijų Vyriausybei buvo pateiktas reikalavimas dėti ant stalo 40 mln. ir taip išspręsti problemą, nes visi kiti sprendimai nedomina, kadangi jie yra ilgalaikiai ir neva netinkami (...) Vyriausybė disponuoja tik tomis lėšomis, kurios yra patvirtintos tų metų biudžete. Gali jas perskirstyti svarbesniems ar aktualesniems uždaviniams spręsti, tačiau tikrai biudžete besimėtančių 40 mln. atliekamos sumos, kaip kažkam gali atrodyti, nėra“, – kalbėjo premjerė.

Daugiau kaip pusvalandį atsakinėjusi į dalies parlamentarų pateiktus klausimus apie žemės ūkį, paskutiniuoju buvo klausiama apie pasitikėjimą žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku. „Taip, yra labai daug problemų žemės ūkio sektoriuje, niekada kitaip ir nebuvo, bet ministru pasitikiu“, – teigė ministrė pirmininkė.