Kaunas. Praėjusiais metais Lietuvoje buvo deklaruota beveik 4 tūkst. ha pluoštinių kanapių. Sprendžiant pagal ūkininkų susidomėjimą šiais augalais, šiemet jų plotai mūsų šalyje gali dar labiau išsiplėsti.

Žemdirbių siekio auginti kanapes neatbaido net itin griežta kontrolė. Tokia ji išliks ir šį sezoną.

2013 metų gegužės mėnesį Lietuvoje buvo priimtas Pluoštinių kanapių įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2014 m. pradžios. Iki tol visos kanapės mūsų šalyje buvo priskirtos narkotiniams augalams ir draudžiamos auginti. Šis įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja pluoštinių kanapių auginimą, priežiūrą, jų  produktų įvežimą iš trečiųjų šalių, licencijavimo tvarką ir pan. Pluoštinių kanapių auginimą prižiūri Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT).

Įsigijus sėklos, pranešti VAT

Kaip teigia VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič, tarnyba administruoja Pluoštinių kanapių produktų tiekėjų sąrašą, į kurį įtraukiami ir augintojai. Pernai Lietuvoje buvo registruoti 182 pluoštinių kanapių augintojai.

Pagal įstatymo reikalavimus, kanapes leidžiama auginti tik atvirame grunte, vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėklai) ir tik įteisintas veisles, kurių išdžiovintoje augalinėje masėje yra ne daugiau kaip 0,2 proc. tetrahidrokanabinolio (THC).

Pasak VAT Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjos Marijos Alechnovič, per pastaruosius 5 metus buvo tik vienas atvejis, kai iš laukų paimtame kanapių mėginyje nustatytas tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis truputį viršijo leidžiamą 0,2 proc. ribą, – siekė 0,3 proc.

VAT duomenimis, pernai ūkiai augino 16 veislių pluoštines kanapes. Populiariausios iš jų buvo veislės „Uso-31“ (1648 ha), „Finola“ (1001 ha), „Futura 75“ (634 ha), „Felina 32“ (221 ha). Beje, dauginti pluoštinių kanapių sėklą gali tik atestuoti dauginamosios medžiagos tiekėjai. Dauginamos tik Nacionaliniame augalų veislių sąraše arba ES Žemės ūkio augalų veislių bendrajame kataloge įrašytos veislės.

Augintojai gali sėti tik sertifikuotą pluoštinių kanapių sėklą, kasmet privalo deklaruoti plotus ir teikti nustatytą informaciją VAT, t.y. ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sėklos įsigijimo pranešti tarnybai apie numatomas auginti pluoštines kanapes. Svarbu nepažeisti sėklų pakuotės ženklinimo iki VAT atliks patikrinimą.

Gavusi pranešimą, VAT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas vietoje patikrina: sėklos veislės ir kokybės patvirtinimo dokumentus ar etiketę, sėklos pakuotės ženklinimą (ar nepažeista, ar nesuplyšusi, neatidaryta), sėklos daigumo galiojimo laiką (jis skaičiuojamas nuo etiketėje nurodytos mėginio ėmimo datos ir yra 1 metai. Beje, augintojai gali kreiptis į VAT dėl sėklos (likusios iš pernai metų) mėginio paėmimo daigumo galiojimo laikui pratęsti). Atlikus patikrinimą surašomas aktas.

Jeigu VAT nustato, kad sėklos pakuotės ženklinimas pažeistas ar pateikta informacija neteisinga, pasibaigęs sėklos daigumo galiojimo laikas (nėra dokumentų), patikros akte nurodoma, kad sėkla neskirta sėjai ir taikoma administracinė nuobauda.  

Už mėginius iš laukų tenka brangiai susimokėti

Ne vėliau kaip per 7 dienas nuo pluoštinių kanapių žydėjimo pradžios reikia pranešti VAT, pažymint prašymą dėl mėginių ėmimo THC kiekiui nustatyti. Savo ruožtu VAT kasmet iš laukų ima mėginius nustatyti, ar kanapėse THC kiekis neviršija leistinos 0,2 proc. normos. 2018 m. buvo patikrina 453 laukai, paimti 354 mėginiai.

Iki 2016 m. būdavo imami mėginiai iš kiekvieno deklaruoto lauko, o dabar – iš sėjomainos laukų. VAT ima mėginius praėjus 20 dienų nuo kanapių žydėjimo pradžios, bet ne vėliau kaip iki 10 dienų po žydėjimo pabaigos. Ši patikra augintojams kainuoja gana brangiai. Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas įkainis už mėginio paėmimą yra 18,11 EUR, o už THC kiekio nustatymą – 103,4 EUR (patvirtintas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos).

Pasak M. Alechnovič, per pastaruosius 5 metus buvo tik vienas atvejis, kai nustatytas THC kiekis truputį viršijo 0,2 proc. ribą, – siekė 0,3 proc. Tokius kanapių plotus reikia sunaikinti. Jeigu iki nurodytos datos to nepadaroma, gali būti skirta bauda, siekianti net iki 5 tūkst. eurų.

Kaip žinome, THC yra kanabinoidas, turintis psichotropinį poveikį. Fitokanabinoidai yra išskirtinai kanapėms būdingos biologiškai aktyvios medžiagos, kurių jose randama daugiau nei 100 rūšių. Dauguma pluoštinėse kanapėse esančių kanabinoidų neturi narkotinio poveikio, tačiau turi medicininį potencialą, gali būti naudojami vaistams, maisto papildams, kosmetikai ir pan.

Privaloma pildyti žurnalą

Be paminėtų reikalavimų, augintojai dar privalo pildyti Įsigytos pluoštinių kanapių sėklos, užsėtų plotų ir derliaus, įsigytų, parduotų bei sunaudotų savo reikmėms produktų registracijos žurnalą. Iki liepos 30 dienos jo kopiją reikia pateikti VAT.

Jeigu kanapių šiaudeliai bus paliekami klojėti arba bus laikomi per žiemą nenuimti laukuose, iki rugsėjo 1 d. apie tai reikia pranešti VAT.

Kanapių augintojai gali sulaukti patikrinimų pagal gautus skundus. Taip pat ir tuomet, jeigu VAT gauna informaciją apie auginamus plotus, kurie nesutampa su VĮ „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras“ pateiktais pasėlių deklaravimo duomenimis. Be to, VAT iki liepos 15 d. Policijos departamentui teikia informaciją apie pluoštinių kanapių pasėlius ir augintojus.

Jeigu pluoštines kanapes augina mėgėjai

Minėti reikalavimai privalomi gamybinius plotus pluoštinių kanapių auginantiems ūkiams. Tačiau ir pavieniai gyventojai, norintys pasisėti nedaug kanapių savo sodų, sodybų sklypeliuose, negali to padaryti visiškai laisvai. Jiems irgi galioja tam tikri reikalavimai: kanapes auginti tik atvirame grunte, tik įteisintas veisles, sėti tik sertifikuotą sėklą. Leidžiama auginti ne didesniame kaip 0,1 ha žemės valdos plote, o 0,01 ha plote galima auginti ne daugiau kaip 20 kanapių augalų.

Iki birželio 15 dienos VAT reikia pranešti apie įsigytas ir sodininkystės tikslais pasėtas pluoštines kanapes ir pateikti sėklų pakuotės etiketes. Taip pat ne vėliau kaip per 7 dienas nuo augalų žydėjimo pradžios reikia apie tai informuoti VAT. Iki balandžio 1 d. reikia pateikti VAT informaciją apie kanapių sėklos ir sėjai neskirtų sėklų panaudojimą. Kaip ir ūkininkams, taip ir sodininkystės mėgėjams privalu pildyti kanapių sėklos, plotų, derliaus apskaitos žurnalą. Mėgėjams neleidžiama kanapių sėklą, derlių bei jų produktus tiekti rinkai, kitaip tariant, parduoti.

Pluoštines kanapes auginantys sodininkai mėgėjai irgi gali sulaukti VAT specialistų patikrų. Jie gali tikrinti veislės dokumentus, auginamą plotą, augalų skaičių 0,01 ha ir pan. Reikalavimų nesilaikę smulkieji augintojai, kaip ir ūkininkai, gali sulaukti nuobaudų, o kanapių augalai tokiu atveju turi būti sunaikinti. 

Ar reikalavimai nėra pertekliniai

VAT duomenimis, per praėjusius metus, atliekant pluoštinių kanapių auginimo priežiūrą, buvo užfiksuota tik 10 smulkių nusižengimų. Dažniausiai jie buvo susiję su sėklos pakuočių ženklinimu ar ne laiku pateikta informacija. Pluoštinių kanapių auginimą, naudojimą ir prekybą iš jų pagamintais produktais mūsų šalyje reglamentuoja daugybė teisės aktų. Galima sakyti, kad šie augalai nuolatos yra po padidinamuoju stiklu.

Tokią griežtą kontrolę kritikuoja ne tik patys kanapių augintojai. Netgi VAT specialistai pripažįsta, kad reikalavimai auginantiesiems pluoštines kanapes yra labai griežti. Vasario mėnesį LAMMC Žemdirbystės institute vykusiame seminare apie kanapių auginimą dalyvavęs VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis teigė, jog kartais net stebisi, kad ūkininkai iš viso ryžtasi auginti kanapes, žinodami, kokia kontrolė jų laukia. Kai kurių perteklinių reikalavimų galbūt ir reikėtų atsisakyti, ypač žinant, kad per kelerius augintojų kontrolės metus, rimtesnių pažeidimų nenustatyta. Tačiau kol kas iš šalies valdžios iniciatyvų švelninti kanapių auginimo kontrolę nesigirdi.

VAT direktoriaus pavaduotojas Arvydas Basiulis irgi pripažįsta, kad pluoštinių kanapių augintojų kontrolė yra labai griežta.

MŪ inf.