Išmaniajai melioracijos sistemai skyrė 10 mln. eurų
2020-10-09

Vilnius. Investiciniam komitetui pritarus Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengtai Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimo veiksmo koncepcijai, parama galės būti teikiama ir išmaniosios melioracijos pritaikymui.

Kaip praneša ŽŪM, reguliuojamajam drenažui - melioracijos infrastruktūros rekonstravimui ir išmaniosios melioracijos pritaikymui sausringiems periodams - skirta 10 mln. Eur.  

Prognozuojama, kad šalyje pritaikius reguliuojamąjį drenažą, sumažėtų dėl žemės ūkio veiklos Nemunu į Kuršių marias patenkančių biogeninių medžiagų kiekis, dabar siekiantis apie 5,3 mln. tonų, iš jų 25 tūkst. t azoto ir 2,2 tūkst. t fosforo, tai yra 20 ir 35 proc. viso į upes patenkančio šių medžiagų kiekio.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

Drenažo nuotėkio reguliavimo sistemų įrengimas tam tinkamuose plotuose, žemės naudotojams leistų gauti papildomą derlių bei pajamas net ir esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms, prisidėtų prie pasklidosios taršos iš žemės ūkio mažinimo bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimo.

Pasklidoji žemės ūkio tarša, anot mokslininkų, yra intensyvaus ūkininkavimo pasekmė, daranti poveikį ežerų ir upelių vandens kokybei, o teršalų šalinimas iš paviršinių vandens telkinių kainuoja daug, todėl kur kas efektyviau ir naudingiau teršalus sulaikyti jų susidarymo vietoje.

Žemės ūkio ministro teigimu Andriaus Palionio teigimu, reguliuojamo drenažo įrengimas, drenažo nuotėkio valdymo sistemų diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose yra patraukli priemonė, galinti padėti ūkininkams labiau prisidėti prie klimato kaitos – trąšos su vandeniu nenuplauktų ir sausos metu drėgmė ilgiau išsilaikytų, didėtų žemės ūkio kultūrų derlingumas.

Planuojama, kad paraiškas paramai gauti teiks savivaldybės (kartu su partneriais žemės ūkio veiklos subjektais ir (arba) melioracijos statinių naudotojų asociacijomis), arba žemės ūkio veiklos subjektai (kartu su savivaldybe), arba melioracijos statinių naudotojų asociacija (kartu su savivaldybe).

ŽŪM pranešime teigiama, kad savivaldybė bus tiesioginė paramos gavėja arba projekto partnerė. Turtas, į kurį yra investuojama ir kurį patikėjimo teise valdo savivaldybė, priklauso valstybei.

Planuojama teikti prioritetą paraiškoms, kuriuose reguliuojamo drenažo įrengimui nereikalingos investicijos į esamas melioracijos sistemas arba tam reikalingos minimalios investicijos, reguliuojamo drenažo įrengimui, kai reguliuojamas drenažas gali būti pritaikytas jau esančioms drenažo sistemoms ir rekonstruojamuose melioracijos grioviuose, kurios sistemos funkcionuoja efektyviai.

„Šiuo metu reguliuojamo drenažo sistema veikia 41 Lietuvos ūkyje, jų plotas kartu sudėjus siekia daugiau kaip 1 000 ha. Tikimės, kad tokių ūkių skaičius Lietuvoje išaugs bent dešimt kartų,“ – sako  A. Palionis. Iki šių metų galo planuojama parengti reikiamus aprašus, o vystyti – 2021 metais.

Pernai sausinimo sistemų įrengimui ir rekonstravimui skirta beveik 52 mln. Eur, o šiemet melioracijai numatyta suma –   apie 60 mln. Eur - bus didžiausia per 25 metus.

Šiemet ruošiantis paraiškų surinkimo etapui, buvo pakeistos priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos, pirmumo balus suteikiant toms paraiškoms, kuriose diegiamos aplinkosaugos priemonės (griovių dvigubų šlaitų įrengimas, šlapžemių įrengimas, reguliuojamo drenažo šulinių ir vožtuvų įrengimas). Paraiškos šiuo metu yra vertinamos.

Ministerijos duomenimis, bendras sausinamas žemės plotas mūsų šalyje siekia apie 3 mln. ha. Melioruotose žemėse įrengta 63 tūkst. km griovių, 88 sausinimo ar drėkinimo siurblinės, daugiau kaip 1,6 mln. km drenažo linijų, daugiau kaip 68 tūkst. hidrotechnikos statinių, 736,2 tūkst. drenažo įrenginių, 492 km apsauginių pylimų, daugiau kaip16 tūkst. km kelių ir 357 tvenkiniai.

Viso šio turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė yra daugiau kaip 2 mlrd. Eur, tačiau šiandien jo nusidėvėjimas kai kur siekia daugiau kaip 70 procentų ir daugiau. Dėl šios priežasties ūkininkai nuolat susiduria su problemomis, tad reikalingos didelės investicijos.

Šiuo metu melioruotoje žemėje užauginama apie 90 procentų žemės ūkio produkcijos. Valstybės žemės ūkio sektorius sukuria apie 3,6 procentus BVP. Standartinė žemės ūkio produkcijos vertė - 2,2 mlrd. eurų – jos sukūrimą lemia melioruotos žemės būklė.

Pagal ŽŪM inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai