Vilnius. Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano pakeitimams. Juose – daugiamečių pievų klausimas, melioracijos griovių, dirvožemio apsaugos aspektai, kintantys terminai tarpinių pasėlių išlaikymui.

ŽŪM teigimu, salis pakeitimų buvo parengti ir pateikti EK vertinimui atsižvelgiant į naujus ES teisės aktus – nuo 2026 m. įsigaliojusį žemės ūkio politikos supaprastinimo reglamentą (vadinamąjį Omnibus III).

Patvirtinus pakeitimus, įgyvendinant geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų GAAB 1 standartą „Daugiamečių ganyklų arba pievų  išlaikymas“, nuo šiol bus leidžiama daugiamečių pievų plotą sumažinti ne iki 5 proc., o iki 10 proc., lyginant su 2018 m. referenciniais metais. Jei ši riba būtų viršyta, pievas reikėtų atkurti, tačiau numatytos ir tam tikros išimtys.

Ekologiniai ūkiai, ekologinės gamybos ir perėjimo prie ekologinės gamybos plotai, sertifikuoti pagal reglamentą (ES) 2018/848, bus laikomi atitinkančiais dalį svarbiausių aplinkosauginių reikalavimų (GAAB 1, 3, 4, 5, 6 ir 7). Tai ženkliai sumažins administracinę naštą ekologiniams ūkiams, kartu išlaikant aukštus aplinkosaugos standartus.

GAAB 4 standarte „Apsaugos ruožų išilgai vandentakių įrengimas“ melioracijos griovio sąvoka suderinama su nacionaliniais teisės aktais, nekeičiant GAAB 4 taikymo teritorijos, pagrindinių principų ir reikalavimų.

GAAB 5 standarte „Žemės dirbimo valdymas siekiant sumažinti dirvožemio degradacijos riziką ir eroziją, be kita ko, atsižvelgiant į šlaito nuolydį“ bus tiksliau įvertinama erozijos rizika. Į vertinimą bus įtrauktas  papildomas kriterijus – šlaito ilgis. Erozijos rizika bus laikoma reikšminga tik šlaitams, ne trumpesniems kaip 20 metrų. Tai leis tiksliau įvertinti galimą erozijos pavojų, kartu sumažins šių teritorijų plotą.

Kinta reikalavimai sėjomainai

Įgyvendinant GAAB 7 standarto „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus, ūkininkai vietoje pasėlių kaitos ar tarpinių pasėlių auginimo galės taikyti pasėlių įvairinimą. Mažesniems ūkiams, turintiems nuo 10 iki 30 ha ariamosios žemės, reikės auginti bent 2 pasėlius, vieną iš jų ne didesniame kaip 75 proc. plote.

Ūkiams, turintiems nuo 30 ha ariamosios žemės, reikės auginti bent tris pasėlius. Vienos rūšies augalai turės sudaryti ne daugiau kaip 75 proc. ariamosios žemės ploto, o dviejų rūšių augalai – ne daugiau kaip 95 proc. bendro ariamosios žemės ploto. Pasėlių įvairinimui reikalavimai minimalūs: nereikės pasėlių keisti kasmet, auginti tarpinių pasėlių, tas pačias kultūras toje pačio vietoje galima auginti neribotą metų skaičių. Šiemet dar vienas GAAB 7 palengvinimas – standartas nebus taikomas ūkiams, turintiems iki 30 ha paramai tinkamo ploto.

Patikslintas  GAAB 8 standarto reikalavimas „Kraštovaizdžio elementų išlaikymas ir draudimas pjauti gyvatvores ir medžius paukščių veisimosi ir jauniklių auginimo sezonu“, nustatant trumpesnį draudimo kirsti ir genėti medžius bei gyvatvores laikotarpį – nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d. (buvo nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d.). Tokiu būdu GAAB 8 reikalavimai bus suderinti  su Aplinkos ministerijos nustatytais apribojimais, pagrįstais moksliniais ornitologiniais duomenimis.

Lankstesnės sąlygos tarpiniams  pasėliams

Ministerijos teigimu, atsižvelgiant į besikeičiančias klimato sąlygas posėliui lieka iki šiol galiojusi nuostata pasėti jį po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo iki rugpjūčio 15 d. ir išlaikyti dirvoje bent 8 savaites, taip pat sudaroma galimybė jį įsėti į pagrindinę kultūrą iki rugpjūčio 1 d. ir išlaikyti dirvoje ne trumpiau kaip 8 savaites.

Įsėlio išlaikymo terminas sutrumpintas nuo 8 iki 6 savaičių po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.

Dalis lengvatinių paskolų lėšų perkeliama dotacijoms

Ūkininkams, kuriantiems trumpųjų tiekimo grandinių logistikos centrus, suteikiama daugiau laisvės – nuo šiol nebereikalaujama užtikrinti viso bazinių maisto produktų asortimento. Tai leis ūkiams tikslingiau specializuotis, telktis į vieną ar kelis konkrečius sektorius, stiprinti kooperaciją ir efektyviau investuoti, taip greičiau užsitikrinant ekonominę grąžą. Be to, ūkiai galės įsigyti įvairesnių, bendrai naudojamų specializuotų transporto priemonių – ne tik skirtų tiesioginiam maisto realizavimui, bet ir pritaikytų kitiems veiklos etapams (pvz., priekabų, skirtų daržovėms vežti, derliui nuimti), taip pat specializuoto transporto, pritaikyto produkcijos paruošimui prekybai.

Dalis nepanaudotų lengvatinių paskolų lėšų perkeliama į dotacijas: 22,5 mln. Eur perkeliami iš finansinių priemonių į dotacijas priemonėje „Investicijos į žemės ūkio valdas“. 4,86 mln. Eur perkeliami iš finansinių priemonių į dotacijas priemonėje „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“. 

Įgyvendinant intervencinę priemonę ,,Mokymai ir įgūdžių įgijimas“, mokymų vykdymo fakto patikrinimo funkcijas atliks Žemės ūkio agentūra. Tai padės išvengti nereikalingos biurokratijos ir leis dirbti efektyviau.