Vilnius. Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) skubiai kreiptis į Briuselį dėl galimų sausros padarinių sušvelninimo.
Vakar vykusiame Komiteto posėdyje žemdirbiai pasakojo apie pragaištingą situaciją apsirūpinant pašarais, kurią lėmė užsitęsusi sausra.
Kėdainių rajono Labūnavos žemės ūkio bendrovės vadovas Simonas Greičius kvietė ŽŪM vadovus atvykti ir patiems įsitikinti situacijos grėsmingumu.
„Patys matote, kokio lygio sausra. Iš pirmos žolės šiemet vietoj 50 proc. gavome 23 proc. Antros žolės nematyti, lieka trečios žolės klausimas. Mūsų ūkis didelis mišrus. Žemės geros. 80 ha derlingos (70 balų našumo) žemės skirta sideraliniams augalams. Tai gal tuos sideralinius, kurie tinka pašarams, ir galėtume jiems naudoti. Gal rudeniop, kai jie labiau užaugs, nes tam daug kas naudojo dobilus, vikius ir panašiai“, – išeitį siūlė S. Greičius.
Jis pabrėžė, kad ypatingomis sąlygomis turi būti priimami lankstūs sprendimai.
Jam pritarė Raseinių rajono ūkininkas, LŽŪBA viceprezidentas Alfredas Bardauskas. „Yra laukų, kurie užsėti avižų-vikių ir kitokiais mišiniais. Privalome kreiptis į Europos Komisiją ir išaiškinti situaciją dėl sausros, kitu atveju būsime veidmainiai. Ar geriau pjauti nesubrendusius žieminius kviečius ir dėti juos į silosą, kad išsaugotume galvijus, ar dabar nupjauti negamybinius pasėlius, kurie šiais mišiniais užsėti“, – svarstė A. Bardauskas.
Jis pridūrė, kad draudžiančioms reglamentų nuostatoms turi būti taikomos išimtys, kai kalbama apie gamtos stichijas. „Nežiūrėkime, kas buvo. Atakuokime. Ir tai turime daryti labai greitai“, – kalbėjo A. Bardauskas, ragindamas ŽŪM skubiau kreiptis į Europos Komisiją.
Pasak žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio, ŽŪM mato, kad sausra, trūksta pašarų: „Deja, Europos Komisijos atsakymas Vengrijai supančiojo rankas, nieko negalime pakeisti.“
Parlamentaras Kęstutis Mažeika ragino ŽŪM veikti atkakliau. „Nors eurokomisaras ministrui atsakymo nedavė, bet sausros argumentą galima panaudoti, kad padėtume gyvulininkams, kuriems reikia žolės ir šieno. Bandykite lįsti pro šią adatos skylutę, kad mūsų žemdirbiai galėtų apsirūpinti pašarais ir išvengtų sankcijų“, – sakė K. Mažeika.
Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis prisiminė, kad tokia sausra paskutinį kartą buvo 1993-iaisiais, kai nuo balandžio 17 ir liepos 11 d. neiškrito nė lašo lietaus. „Gyvulininkystės ūkių padėtis dabar ypač sudėtinga. Tuoj nebus kuo šerti gyvulių“, – sakė jis.
Todėl Žemės ūkio ministerija paraginta skubiai kreiptis į Briuselį, kad mūsų žemdirbiai spėtų apsirūpinti pašarais.
Priminsime, kad gegužės pabaigoje Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su prašymu kuo skubiau priimti sprendimus dėl BŽŪP Strateginio plano priemonių lankstumo ir išimčių (pvz., leisti naudoti pašarų ruošimui kultūras, deklaruotas kaip žaliasis pūdymas ir kt.).
Taip pat šia tema skaitykite
-
Seime stringa liberalesnis besiribojančių žemės sklypų pardavimas
2024-12-09 -
Politikai sutaria – biurokratijos turi mažėti
2024-12-06 -
Kokių grėsmių lietuviai įžvelgia ES ir „Mercosur“ prekybos sutartyje
2024-12-05
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)