Dėl paramos investicijoms apsispręsta, bet žemdirbių atstovai žeria kritiką
2021-09-03
Asociatyvi pixabay.com nuotr.

Vilnius. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) įgyvendinimo stebėsenos komitetas, ketvirtadienį susirinkęs į posėdį, apsisprendė, kaip bus skirstoma priemonės „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ parama pereinamuoju 2021–2022 metų laikotarpiu. Dėl šios paramos kriterijų būta daug ginčų ir skirtingų nuomonių, žemdirbių asociacijų atstovams taip ir nepavyko rasti kompromiso su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlomomis nuostatomis.

Kaip praneša ŽŪM, pirmą kartą parama investicijoms į žemės ūkio valdas (pirminė gamyba) 2021–2022 m. bus skirstoma pagal sektorius.

„Šįsyk neskirstome paramos visiems po lygiai, bet pagal prioritetus, grįstus skaičiais, faktais. Siūlome paskirstyti paramą pagal kelis kriterijus: prieš tai gautą paramą, sektoriaus stabilumą bei sukuriamą bendrą pridėtinę vertę žemės ūkyje, siekį apsirūpinti maistu, nes tai yra vienas pagrindinių kaimo plėtros tikslų. Taip pat paramos paskirstymo kriterijuose ir kitur atsižvelgiama į gyvūnų gerovę, aplinkosaugos reikalavimus, kurie yra neišvengiami“, – Stebėsenos komiteto narius informavo ministras Kęstutis Navickas.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Kam ir kiek milijonų bus skirta

Projektai finansuojami KPP ir EURI (Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonė, skirta žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) lėšomis. Iš viso pereinamuoju laikotarpiu KPP ir EURI lėšų skirta 154,1 mln. Eur. Pasak ŽŪM informacijos, stambūs investiciniai projektai, orientuoti į proveržį ir atsirandančius naujus iššūkius, bus remiami EURI lėšomis, mažesni – KPP lėšomis.

Daugiausia lėšų – beveik pusė – bus skirta pienininkystės sektoriui – 69,6 mln. Eur. Iš jų 30,6 mln. Eur EURI lėšų ir 39,3 mln. Eur – KPP lėšų.

Mėsos sektoriui teks 44,8 mln. Eur, iš jų 21 mln. Eur EURI lėšų ir 23,8 mln. Eur – KPP lėšų. Mėsos sektoriuje lėšos skirstomos dar: mėsinei galvijininkystei – 8,8 mln. Eur, paukštininkystei (įskaitant kiaušinių gamybą) – 18 mln. Eur ir kiaulininkystei – 18 mln. Eur.

Sodininkystės, daržininkystės ir uogininkystės sektoriams – 39,7 mln. Eur, iš jų 25,4 mln. Eur EURI lėšų (iš jų 12 mln. Eur planuojama uždaro grunto daržovėms) ir 14,3 mln. Eur  – KPP lėšų.

Komitetas pritarė siūlymui įtraukti į veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ tinkamų finansuoti išlaidų sąrašą investicijas į drėkinimą. Šis siūlymas, pasak ŽŪM, buvo parengtas atsižvelgiant į sodininkystės ir daržininkystės sektorių situaciją ir siekiant tinkamai valdyti rizikas, susijusias su klimato kaitos pasekmėmis.

Atrankos kriterijai

Stebėsenos komitetas pritarė ŽŪM parengtiems projektų atrankos kriterijams. ŽŪM teigimu, jie buvo derinti tiek su socialiniais partneriais, tiek su Seimo Kaimo reikalų komitetu.

Pasak ŽŪM, atrankos kriterijai pagal šią priemonę paskutinį kartą buvo keisti 2019 m. pradžioje, per tą laiką atsirado naujų iššūkių, kuriems spręsti Europos Komisija sukūrė naują EURI fondą. Pirmą kartą paramos lėšos planuojamos skirstyti pagal sektorius, todėl atsirado poreikis keisti projektų atrankos kriterijus. Kriterijai suskirstyti į tris grupes: pieninei galvijininkystei, mėsinei galvijininkystei ir vaisių, daržovių, uogų sektoriui.

„Kriterijai buvo formuluoti atsižvelgiant į tai, kas parašyta dabartinėje Lietuvos kaimo plėtros programoje, siekiant išlaikyti tęstinumą ir nuoseklumą, bendruosius principus, kurie visada svarbūs. Siekiant kaimo vietovių gyvybingumo, atiduodame duoklę jaunimui, smulkesniems ūkininkams, tačiau akcentuojame ir naujus iššūkius, kylančius dėl Žaliojo kurso politikos, t.y. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių, ekologinių ūkių plėtros, trąšų mažinimo, dėl griežtėjančių gyvūnų gerovės reikalavimų, skaitmeninimo poreikių ir t.t.“, – sako ŽŪM Europos Sąjungos reikalų koordinavimo grupės vadovė Jurgita Stakėnienė.

Visi, išskyrus kiaulių augintojus ir kiaušinių gamintojus, gavę paramą privalės įsipareigoti didinti gamybą.

Stebėsenos komitetui pritarus projektų atrankos kriterijams, jie, kaip informuoja ŽŪM, dar bus pakoreguoti pagal posėdyje išsakytas pastabas. Tuomet bus rengiamos finansavimo taisyklės.

Žemdirbių atstovų nuomonės išsiskyrė

Stebėsenos komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis portalui manoūkis.lt teigė, jog iš principo idėja paramą išdalyti pagal sektorius gal ir nebloga, ir žemdirbių asociacijų atstovai jai kaip ir pritarė.

„Tas balų nustatymas, kiek kam duoti, iš principo gal ir teisingas, nors galima ginčytis iki begalybės. Tačiau proporcijos nevisiškai logiškos. Sakykime, jeigu mėsinės galvijininkystės ūkis išplečia gamybą daugiau negu 15 proc., tai bus pridedama 10 balų. O kiaulininkystės ūkiams jau nuo pirmo plėtros procento pridedami balai. Aiškinama, kad kiaulininkystė mažiausiai gavusi paramos ir kad esame mažai apsirūpinę kiauliena. Tačiau tie numatyti 18 mln. eurų atiteks tik jau veikiantiems kiaulių kompleksams, o plėtrai nieko... Mes ir sakome, kad reikia plėsti kiaulininkystę, statykime naujas nedideles fermas, ir bus tos kiaulienos. Kodėl naujiems neleidžiama plėstis?“, – komentuoja J. Sviderskis.

Jis kritikuoja ir numatomas maksimalias sumas vienam projektui. Pavyzdžiui, vienam projektui tiek pieno, tiek mėsos sektoriuje yra skiriama 1,5 mln. eurų. „Visi juk žino, kad pieno komplekso statyba yra 4-5 kartus brangesnė negu kiaulių ar mėsinių galvijų komplekso statyba. Juk pastariesiems nereikia nei pieno šaldytuvų, nei melžimo įrangos.

Žiūrėkime dar toliau: susietiesiems asmenims pieno sektoriuje numatoma maksimali projekto paramos suma 2,4 mln. eurų, tuo tarpu mėsos sektoriuje – 3,6 mln. eurų“, – stebisi J. Sviderskis.

Pasak J. Sviderskio, neadekvačiai didelės maksimalios sumos vienam pareiškėjui numatomos uždaro grunto daržininkystės sektoriuje.

„Kol nesusitarėme dėl visko, tai reiškia nesutarėme dėl nieko. Taip ir pasakiau posėdžiui baigiantis. Tokiam, koks dabar yra paramos sumų paskirstymui tarp sektorių pagrindinės žemdirbių asociacijos – LŽŪBA, Ūkininkų sąjunga, pieno gamintojų, daržininkų ir sodininkų atstovai – nepritarė. Pritarė tik tie sektoriai, kurie yra pamaloninti (kiaulininkystės, uždaro grunto daržininkystės ir paukštininkystės)“, – pripažįsta LŽŪBA generalinis direktorius J. Sviderskis.

ŽŪM, MŪ inf..

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai