Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 A1 Basf 2024 04 09 / 2024 04 19 m1
Ūkis
Žieminių pasėlių būklė ir pirmieji priežiūros darbai: situacija labai skirtinga

Akademija (Kėdainių r.). Žieminių rapsų ir javų pasėlių laukuose prasideda darbai, tad šiuo metu itin svarbu įvertinti augalų būklę ir priimti racionalius pasėlių priežiūros sprendimus.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Technologinių paslaugų skyriaus specialistai bendrą žieminių pasėlių situaciją šalyje ir atskiruose regionuose apžvelgė, pasidalijo aktualiomis rekomendacijomis, priimant sprendimus planuojamam derliui užauginti, nuotoliniame seminare „Žieminių rapsų ir kviečių būklė bei pavasariniai darbai laukuose“. Į seminarą prisijungė per 60 klausytojų.

LŽŪKT šiemet, kaip ir kasmet, visoje Lietuvoje vykdo pasėlių stebėseną. Pernai rudenį prieš žiemojimą ir šiemet pavasarį atsinaujinus augalų vegetacijai įvertinta 120 skirtingų žiemkenčių pasėlių, atrinktų atsitiktine tvarka ir suderinus su juos auginančiais ūkininkais.

Bioversija 2024 04 15 m7

Permainingi orai ir skirtinga pasėlių būklė

Stebima 40 žieminių kviečių ir 80 žieminių rapsų laukų. Kokia situacija juose, apžvelgė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė. Pasak jos, rugpjūtį, rapsų sėjos laikotarpiu, krituliai pasiskirstė labai nevienodai. Vienur buvo ilgas lietingas laikotarpis, o kitur fiksuota net sausra. Rugsėjį, sėjant kviečius, situacija irgi buvo panaši: vienuose regionuose kritulių buvo per daug, kituose – mažai.

Optimaliais terminais rudenį pasėta 61 proc. stebimų žieminių kviečių ir 51 proc. žieminių rapsų pasėlių. Sąlygos kviečiams dygti buvo labai skirtingos. Vienur trūko drėgmės, kitur jos pakako, todėl žiemą augalai pasitiko išsivystę nevienodai. Maždaug 60 proc. tiriamų pasėlių kviečių sudygo puikiai ir iki žiemojimo pradžios išsivystė gerai, o kiti pasitiko žiemą tik su 1–2 lapeliais.

Žiema taip pat buvo permaininga ir skirtinguose rajonuose nevienoda. Sniego danga tai susidarydavo, tai ištirpdavo. Augalai nebuvo apsaugoti nuo vėjo gūsių ir šalčio. Įšalo iš pradžių nebuvo, vėliau jis kai kur susiformavo. Didžiausias fiksuotas vasarį. Besniegį laikotarpį, šilumą keitė šaltis ir tai turėjo įtakos augalų būklei, ne visi žiemkenčiai peržiemojo. Yra išretėjusių pasėlių, ypač rapsų. Pasak G. Masliukovienės, kai kuriuos laukus reikės atsėti.

„Deklaruojant pasėlių plotus, rapsų bus mažiau. Ne dėl to, kad rudenį mažiau pasėta, o dėl to, kad ne visi peržiemojo“, – pastebėjo G. Masliukovienė.  

Auginamos labai įvairios veislės

Kaip rodo pasėlių stebėsenos duomenys, tiek žieminių kviečių, tiek žieminių rapsų veislių ūkiuose auginama labai daug. Todėl nėra vienos veislės, pagal plotus gerokai lenkiančios kitas.

Tarp gausybės žieminių rapsų veislių pirmąsias tris pozicijas užėmė Dominator, DK Exited ir Duplo. Kaip pastebėjo G. Masliukovienė, tarp daugybės rapsų veislių ne visi pasėliai sėkmingai peržiemojo, bet tai lėmė ne veislių savybės, o nepalankūs orai ir netinkamai parinktos technologijos.

Situaciją savo rajone apžvelgusi LŽŪKT Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantė Vigita Žeimo pateikė pavyzdį, kokią įtaką agrotechnikos nepaisymas daro rapsų žiemojimui: stebimame lauke rudenį po sėjos labai sužėlė piktžolės, jos stelbė rapsus. Pavasarį augalai buvo išretėję, maži.

Tarp stebimų žieminių kviečių pasėlių buvo 15 veislių, o keturias pirmąsias pozicijas užėmė veislės Etana, Euforia, Opoka ir Skagen. Įdomu tai, kad anksčiau populiariausia veislė Skagen, kuri pernykštę žiemą prastokai peržiemojo, užleido savo pozicijas kitoms veislėms. Beveik visi kviečiai, skirtingai nei rapsai, peržiemojo gerai.   

Pelėsio mažiau, bet yra kitų ligų užkrato

Atsinaujinus augalų vegetacijai, kiekvieną pirmadienį LŽŪKT specialistai stebi pasėlius ir duomenis pateikia Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemos (IKMIS) portale.

Kaip sakė G. Masliukovienė, pernai pavasarį po žiemos žieminių javų pasėliuose buvo gana daug pavasarinio pelėsio. O šiemet jo kur kas mažiau.

LŽŪKT Švenčionių r. biuro augalininkystės konsultantė V. Žeimo atkreipė dėmesį, kad ūkiuose, kur sėta nebeicuota sėkla, kvietrugių ir kviečių pasėlius pavasarinis pelėsis praretino.

Pasak G. Masliukovienės, stebėsenos duomenys rodo, kad ant senų kviečių lapų galima pamatyti septoriozės pažeidimų. Jos užkrato yra, todėl susidarius palankioms sąlygoms liga gali greitai užplisti. Tam reikia šilumos (20–25 °C) ir bent 20 val. drėgmės ant lapų.

Specialistė perspėja augintojus, kad stebėtų savo pasėlius, oro sąlygas, ligos prognozavimo modulius ir nepavėluotų panaudoti fungicidų. Septoriozės latentinis periodas, kuomet augalai jau užsikrėtę, bet dar nematyti ligos požymių, yra ilgas, tad ligai išryškėjus naudoti apsaugos produktus jau per vėlu. Septoriozė gali padaryti labai daug kviečių derliaus nuostolių.

Augimo reguliatoriai naudojami nustačius vystymosi tarpsnį

Jau netrukus bus laikas kviečių pasėliuose naudoti augimo reguliatorius. „Prieš pasirenkant tinkamiausią purškimo laiką, pirmiausia reikia teisingai nustatyti augalų BBCH vystymosi tarpsnį. Tai nėra taip paprasta padaryti, nes skirtingų augalų stiebai gali būti nevienodo ilgio, o jų vystymosi tarpsnis gali būti toks pat“, – sakė G. Masliukovienė.

Nustatant BBCH fazę reikia perpjauti kviečio ūglį išilgai ir matuoti stiebo ilgį nuo apatinio lapo prisegimo vietos iki augimo kūgelio viršūnės. BBCH 30 tarpsnis yra tada, kai ši atkarpa siekia 1 centimetrą. BBCH 31 tarpsniu, kai apčiuopiamas pirmasis stiebo bamblys, matuojamas apatinis tarpubamblis, kuris turi būti 1 cm ar ilgesnis, o viršutinis tarpubamblis – trumpesnis kaip 2 centimetrai. BBCH 32 tarpsnyje apčiuopiamas antrasis stiebo bamblys ir kiti bambliai žemiau jo yra 2 cm ilgio.

„Nustačius kviečių vystomosi tarpsnį, reikia labai atsakingai pasirinkti tinkamą augimo reguliatorių, nes ne laiku panaudoti preparatai gali pridaryti bėdų“, – sakė specialistė.

V. Žeimo dar atkreipė seminaro klausytojų dėmesį, kad augimo reguliatoriai dažniausiai naudojami kviečių BBCH 29–30 tarpsnyje, o purkšti reikia ne per šaltu oru – kai yra apie 10 °C šilumos apsiniaukusią dieną ir ne mažiau nei 7–8 °C šilumos giedrą dieną.

Geltonosiose gaudyklėse randama paslėptastraublių, žiedinukų

Net 80 proc. rapsų pasėlių jau rasta kopūstinio šakninio paslėptastraublio pažeistų augalų – ant šaknies kaklelio matyti gumbai, kuriuose žiemojo vabalų lervos. Pasak LŽŪKT specialistų, su šiais kenkėjais reikėjo kovoti dar rudenį, o pavasarį apsaugos priemonių nuo jų nėra.

Balandžio 7 d. Konsultavimo tarnybos agronomai stebimuose rapsų pasėliuose pastatė geltonąsias gaudykles. Po savaitės jos patikrintos – labai gausu stiebinių paslėptastraubių, rasta ir rapsinių žiedinukų.  

Stiebiniams paslėptastraubliams naikinti registruoti 5 pavadinimų insekticidai su 3 veikliosiomis medžiagomis. Žiedinukams naikinti registruoti 9 pavadinimų insekticidai su 5 veikliosiomis medžiagomis. LŽŪKT specialistai atkreipia rapsų augintojų dėmesį į tai, kad prieš purškiant insekticidus reikia laikytis bičių apsaugos taisyklių.

Kai kurie ūkininkai taupo trąšas

Ūkininkai jau pradėjo žieminius augalus tręšti azotu. Kaip rodo konsultantų surinkti duomenys iš stebimų pasėlių, ne visi augintojai beria optimalius trąšų kiekius.

„Matome, kad ūkininkai mažina trąšų normas. Taip bando taupyti ir ne taip intensyviai auginti pasėlius. Trąšos labai brangios, o grūdų kainos nėra tokios aukštos. Taigi, atrodo, maksimalaus derliaus ne visi ūkiai sieks“, – apibendrindamas konsultantų renkamus duomenis, sakė LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vadovas Rimas Magyla.

Pasėlių priežiūros darbų pradžia skirtinguose šalies regionuose taip pat nevienoda. Kaip sakė LŽŪKT Kupiškio r. biuro augalininkystės konsultantas dr. Robertas Montvilas, šiame rajone darbai prasideda vėliau nei šalies pietuose. Šiuo metu dirvose drėgmė po truputį mažėja, ūkininkai jau pardėjo intensyviai tręšti laukus, daug jau ir patręšta. „Tręšiant svarbu, kad būtų pakankamai drėgmės trąšoms ištirpti, o augalai galėtų jas pasisavinti“, – pastebėjo R. Montvilas.

Apžvelgdamas pasėlių būklę savo rajone, LŽŪKT Tauragės r. biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas sakė, kad kai kurie ūkininkai tręšia pasėlius tokiomis trąšomis, kokių turi, mažesnėmis normomis. Pavyzdžiui, vienas ūkininkas balandžio 3 d. rapsų pasėlyje bėrė amonio sulfatą, nors dirva dar buvo šaltoka.

„Siekiant, kad augalai pasisavintų maisto medžiagas, svarbu išsivystęs šaknynas, reikia atitinkamo maisto medžiagų kiekio. Pavyzdžiui, rapsams reikia 2 kartus daugiau azoto nei kviečiams, kad pasiektų planuojamą derlingumą“, – sakė P. Kulikauskas.

Situacija nenašiose žemėse apžvelgusi LŽŪKT Lazdijų r. biuro augalininkystės konsultantė Jolita Rasimavičiūtė atkreipė žemdirbių dėmesį į tai, kad šį pavasarį dirvožemiuose mažai azoto ir sieros (tą parodė ir  LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikta stebėsena). Siera svarbi dar ir dėl to, kad padeda pasisavinti azotą.

Konsultantai priminė, kad javams ir rapsams pavasarį svarbios ne tik azoto trąšos, bet ir mikroelementai: manganas, varis, cinkas –kviečiams; boras, manganas, molibdenas – rapsams.

Konsultantas P. Kulikauskas dar patarė javų augintojams nuakėti pasėlius, kai jau galima įvažiuoti į sausas dirvas. Akėčios suardys dirvožemio plutelę, sumažins garavimą. Tai gera priemonė prieš pavasarinį pelėsį, sunaikinama ir dalis piktžolių.

Autorius: Rasa Jagaitė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos