Kaunas. Per 2005–2015 m. ES prarado apie 4 mln. ūkių (jų skaičius sumažėjo iki 11 mln.). Vadinasi, vidutiniškai kas pusantros minutės vienas Europos ūkininkų praranda ūkį ir darbą.

Europos Komisija prognozuoja, kad ES žemės ūkio naudmenų plotas iki 2027 m. sumažės dar apie 2,3 mln. ha, t. y. iki 100 mln. ha. Tačiau numatoma, kad šis procesas vyks jau lėčiau negu praėjusį dešimtmetį. Atsižvelgiant į šią tendenciją, prognozuojama, kad žieminių ir vasarinių kviečių, daugiamečių pievų ir ganyklų plotai irgi mažės.

Kitų žemės ūkio augalų: sorgų, rugių, avižų, kvietrugių, šakniavaisių, gumbavaisių, ryžių, aliejinių augalų, plotai stabilizuojasi, o pašarinių – turėtų didėti. Tad nors bendras žemės ūkio naudmenų plotas mažėja, gerėjantis derliaus potencialo išnaudojimas lemia bendrą žemės ūkio gamybos produkcijos didėjimą.

Metų pradžioje prognozuota, kad bendroji žemės ūkio produkcija euro zonoje iki 2027 m. turėtų išaugti apie 3 proc., vadinasi, žemės ūkio gamybos augimo tempai Europoje numatomi vieni lėčiausių pasaulyje, bet juos globaliu mastu dar labiau sulėtins pandemija.

Nepaisant lėto augimo ir riboto plėtros potencialo, Europa turėtų likti viena iš pagrindinių žemės ūkio produkcijos gamintojų ir tiekėjų. Mokslo pasiekimai ir žinios didele dalimi prisidės plėtojant aplinkai neutralų žemės ūkį, paliks daugiau vietos biologinei įvairovei ir natūraliai gamtai. Tad agroverslui teks ne tik prisitaikyti, bet ir sparčiai tobulėti, kad galėtų laiku ir kokybiškai pateikti visas reikalingas prekes ir paslaugas į kokybinių pokyčių erą žengiančiam žemės ūkiui.

Visą prof. Gvido Šidlausko straipsnį skaitykite čia ir spalio mėnesio žurnale „Mano ūkis“.

MŪ inf.