Vilnius. Valstybinę žemę gali nuomotis tie, kurie realiai ją naudoja žemės ūkio veiklai, primena Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).

Pasak NŽT, nuomai siūlomi valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai skirstomi į dvi rūšis. Pirmieji yra projektuojami rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai žemės sklypai formuojami laisvos žemės fondo teritorijose.

Antroji rūšis yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti žemės sklypai, įtraukti į nuomojamų sklypų sąrašus. Kaimiškosiose teritorijose nuomojamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų sąrašai yra skelbiami NŽT interneto svetainėje, o miestelių teritorijų sklypai – savivaldybių interneto svetainėse. 

Abiejų rūšių žemės sklypų nuomos pirmumo teisę turi ūkininkai, įregistravę ūkį Ūkininko ūkio registre, arba žemės ūkio produkciją gaminantys juridiniai asmenys, kurių daugiau kaip pusė pajamų yra iš žemės ūkio veiklos.

Valstybinė žemės ūkio paskirties žemė gali būti nuomojama iki 25 metų laikotarpiui.

Tuo atveju, kai valstybinės žemės sklypas nuomojamas iš žemės reformos žemėtvarkos projektuose projektuojamų žemės sklypų ir į tokio žemės sklypo nuomą pretenduoja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, jų pirmumo eiliškumas nustatomas atsižvelgiant į faktines aplinkybes: nuomos pirmenybę turi žemę jau naudojantys asmenys pagal jiems suteiktą laikino naudojimo teisę.

NŽT pabrėžia, kad nuo 2027 m. leidimai laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti nebegalios ir nebus tęsiami, todėl tokius leidimus turintys asmenys raginami apsispręsti dėl tolimesnio žemės naudojimo. Siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą, asmenims siūloma rinktis žemės nuomą.  

Tarnybos teigimu, prieš pradedant rengti konkretų žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą planą, NŽT atskirai informuoja tuos asmenis, kurie pagal suteiktus leidimus laikinai naudoja žemę, tačiau dar nėra pateikę prašymų ją nuomoti. Informacija taip pat skelbiama vietiniame arba regioniniame  laikraštyje ir NŽT interneto svetainėje.

Asmenys, iš NŽT gavę pranešimą apie sprendimą rengti žemėtvarkos projektą ar jam prilyginamą planą, prašymus dėl naudojamos žemės nuomos turi pateikti per 20 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Jeigu per nustatytus terminus asmuo prašymo NŽT nepateikia, yra laikoma, kad jis nepageidauja toliau naudotis valstybinės žemės plotu, tai yra jį išsinuomoti. Tokiu atveju šis žemės plotas gali būti siūlomas kitiems asmenims.

Kita galimybė išsinuomoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę – pasirinkti žemės sklypą iš NŽT skelbiamų nuomotinų žemės sklypų sąrašų. 

Tarnyba akcentuoja, kad į nuomotinų žemės sklypų sąrašą įtrauktų sklypų nuoma nėra sprendžiama rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektus. 

Suinteresuoti asmenys prašymus išsinuomoti sklypus gali teikti per vieną mėnesį nuo sklypo įtraukimo į sąrašą paskelbimo dienos. Pirmumą išsinuomoti šį žemės sklypą turi ūkininkai, kurių nuosavybės teise turimi ar iš valstybės nuomojami valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypai ribojasi su pageidaujamu išsinuomoti valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypu.

Kai yra keli pirmumo teisę turintys ūkininkai, norintys išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, žemės sklypas išnuomojamas uždaro aukciono būdu, dalyvaujant tik šiems asmenims.

Jeigu pirmo teisę turintys ūkininkai nepareiškia noro išsinuomoti sąraše esančio žemės sklypo, yra skelbiamas atviras žemės sklypo nuomos aukcionas, kuriame gali dalyvauti visi asmenys.