Vilnius. Aplinkos ministerija neatsisakys ribojimo vienam žemdirbiui įsigyti ir valdyti daugiau nei 500 ha žemės, tačiau toks ribojimas bus griežčiau kontroliuojamas. 

„Aplinkos ministerija buvo identifikavusi klausimą, kad žemės (įsigijimo – BNS) ribojimai ties 500 ha yra neveiksnūs ir netaiklūs. Buvome pagalvoję apie tai, kad atsisakysime žemės įsigijimo ribojimo. Ne, žemės įsigijimo ribojimai išliks, bet jie bus griežčiau kontroliuojami“, – teigia S. Gentvilas.

Pasak jo, bus atidžiau tikrinami žemę įsigijusių juridinių asmenų steigėjai, taip pat efektyvinamas Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbas.    

„Šiuo metu matome, kad NŽT tikrindavo tik konkretų juridinį asmenį, o nelipdavo kopėčiomis aukštyn į jo steigėjus, iki fizinių asmenų. (...) Galbūt tie fiziniai asmenys per keletą bendrovių konsolidavę gerokai daugiau (žemės – BNS)“, – teigė S. Gentvilas.  

„Konkretesnė priemonė – NŽT turi, berods, 52 teritorinius padalinius. Tos pažymos išduotos, kad neviršijama 500 ha nuosavybės, galėjo būti išiminėjamos per skirtingus padalinius ir taip galima buvo įsigyti galbūt daugiau hektarų“, – kalbėjo ministras.

Laikinos valstybinės žemės naudojimo sutartys toliau galioja

Aplinkos ministerijai anksčiau pavedė NŽT nebeišduoti naujų leidimų ir nepratęsti jau suteiktų leidimų ūkininkams laikinai naudotis valstybine žeme, tačiau aplinkos ministras tikina, kad leidimai jų turėtojams ir toliau galioja. 

„Nutraukėme laikinojo žemės naudojimo naujų sutarčių sudarymą, tačiau tie, kurie šiandien turi laikinąsias žemės naudojimo sutartis, turės jas du metus dar papildomai, jos galioja. Ūkininkai tikrai gali deklaruoti savo žemės ūkio veiklą šių sutarčių pagrindu“, – sakė S. Gentvilas.

Pasak jo, ministerija kartu su asociacijomis NŽT nurodė konkretų grafiką, kaip žemės reformos projektai bus derinami visose kadastrinėse vietovėse.

„Ūkininkai galės susiprojektuoti savo sklypus ir pirmenybės tvarka juos išsinuomoti iš valstybės“, – teigė S. Gentvilas.