Kaunas. Ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms bankai ir kredito unijos šiuo metu yra išdavę paskolų už daugiau kaip pusę milijardo eurų. Aktyviai besiskolinantys ūkininkai perspėja kitus: iškilus finansiniams sunkumams būtina iš karto kreiptis į kredito įstaigą. Kredito unijos jau apsvarstė keisti paskolų išdavimo sąlygas, kad ūkininkai nepatirtų įtampos nederliaus ar stichijų atveju.

Skolinasi ūkių plėtrai

SEB bankas šių metų birželio 30 d. iš viso buvo išdavęs 157 mln. eurų paskolų žemės ūkio sektoriui - ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms ir kooperatyvams. Kaip teigė banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis, šiemet Lietuvos ūkininkai, palyginti su praėjusiais metais, daugiau skolinosi savo ūkių plėtrai.

„Juos investuoti drąsino įsibėgėjanti ES parama ir praėjusių kelerių metų derlius. Žemės ūkio sektoriaus paskolos sumos kasmet mažėja, tačiau besiskolinančiųjų daugėja.  Mažėjančias paskolos sumas gali lemti ir tai, kad šiame sektoriuje investuojamas uždirbtas pelnas, kuris skiriamas ūkių plėtrai", - mano V. Žagūnis.

Pasak banko atstovo, dauguma Lietuvos žemės ūkio bendrovių ir ūkininkų atsakingai vykdo finansinius įsipareigojimus, nes jiems rūpi nepriekaištinga kredito istorija, kuri yra svarbi ne tik bendradarbiaujant su banku, bet ir dirbant su partneriais, klientais, nes tai rodo patikimumą, reputaciją", - teigė V. Žagūnis.

Brangstanti žemė didina ir paskolas

Pasak „Swedbank" atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus, bendrame banko verslo finansavimo portfelyje su žemės ūkiu susijusioms įmonėms ir ūkininkams tenkanti dalis sudaro 4 procentus.

„Swedbank" paskolų portfelis siekia apie 4,53 mlrd. eurų, tai reiškia, kad žemės ūkio sektoriui paskolinta apie 185 mln. eurų.

Birželį bankas skelbė, kad vidutinė „Swedbank" suteikiamo kredito ūkininkams suma siekia apie 58 tūkst. eurų, finansavimas dažniausiai suteikiamas trejų metų laikotarpiui.

Pavasarį dažniau skolinamasi žemės ūkio technikai ir apyvartinėms lėšoms, kurios naudojamos sėkloms, trąšoms, biologiniam turtui įsigyti. Tuo metu rudenį banko finansavimas dažniau naudojamas ūkio modernizavimui ar žemės ūkio paskirties žemei įsigyti.

Ūkininkai dažnai priversti skolintis iš bankų, kai nori įsigyti vis brangstančios žemės

„Pastebime bendrą tendenciją, kad žemės ūkio srities įmonės ir ūkininkai skolinasi aktyviau ir didesnes sumas. Žvelgiant detaliau į ūkininkų finansavimo pobūdį, matome nuolatinį paskolų žemei įsigyti poreikį. Kadangi žemės kainos auga, tai turi įtakos ir paskolų sumoms. Paskolų sumos įvairiuose Lietuvos regionuose didėja skirtingomis proporcijomis - regionuose, pasižyminčiuose derlingomis žemėmis, paskolų sumos auga greičiau, nes šių žemių kainos, tikėtina, taip pat auga sparčiau", - teigė S. Abraškevičius.

Pasak banko atstovo, investicinių paskolų ūkių modernizavimui poreikis ir sumos išauga tuomet, kai Nacionalinė mokėjimų agentūra (NMA) paskelbia bendrus su ES ūkininkų paramos projektus.

„Pastaruosius dvejus metus dėl ES ir NMA vykdomų paramos projektų investicinių paskolų ūkiui modernizuoti skaičius ir sumos turėjo ryškią augimo tendenciją. Pavyzdžiui, per 2017 metų 9 mėnesius „Swedbank" ūkininkams jau yra paskolinęs tokią pat sumą, kaip per visus 2016 metus. Paskolų apyvartinėms lėšoms sumos taip pat proporcingai auga. Didžiausias tokių paskolų poreikis būna metų pradžioje, kai artėja sėjos darbai", - teigė S. Abraškevičius.

Taikysis prie išmokų grafiko

Asociacijos „Lietuvos kredito unijos" (ALKU) valdybos pirmininko Ramūno Stonkaus teigimu, ūkininkai apyvartinėms lėšoms paprastai skolinasi dvejiems metams, investicijų atveju paskolos imamos 5-7 metams. „Dauguma ūkininkų nesiskolina ilgiau nei penkeriems metams", - sakė R. Stonkus. Jis pažymėjo žemės ūkio sektoriaus svarbą kredito unijoms. Iš maždaug 240 mln. eurų išduotų paskolų portfelio 50 proc. sudaro paskolos žemės ūkio verslui.

Asociacijos „Lietuvos kredito unijos" (ALKU) vadovas Ramūnas Stonkus ragina ūkininkus iš karto pranešti, kai kyla sunkumų mokant palūkanas

Šį rudenį tik pavieniai ūkininkai kreipėsi į kredito unijas dėl prašymų atidėti paskolų grąžinimą. „Kreipėsi ūkininkai iš Ukmergės, Panevėžio rajonų, kuriuose derlius nukentėjo. Tačiau mes jau dabar galvojame apie kitus metus. Akivaizdu, kad dalis ūkininkų laukų neužsėjo arba pasėjo tik 20 - 30 proc. planuoto kiekio ir susidurs su lėšų trūkumų kitų metų rudenį. Todėl numatėme, jog pasirašant naujas paskolas reikės įvertinti, kad mokėjimai sutaptų su išmokų gavimu ir neatsitiktų taip, kad vėl sulaukus prasto derliaus, tai sukeltų sunkumus mokėti palūkanas kredito unijai", - teigė R. Stonkus.

Kredito biuras „Creditinfo" informavo, kad  žemės ūkio įmonių pradelsti mokėjimai privatiems kreditoriams (finansų, draudimo, telekomunikacijų ir kt. įmonėms) šių metų sausio 1 dienai siekė 21,91 mln. eurų, o spalio 1 dienai sumažėjo iki 17,67 mln. eurų. „Creditinfo"  duomenų apie ūkininkų pradelstus mokėjimus nepateikė.

Garantinių paskolų - už 90 mln. eurų

Per pirmus šių metų devynis mėnesius  Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms už žemdirbiams, kaimo verslininkams ir perdirbėjams išduotus 21,3 mln. Eur kreditų bei lizingo paslaugų suteikė garantijų už 13,3 mln. Eur. Vidutinė kredito įstaigų ir lizingo bendrovių finansuojama suma, kai suteikiama fondo garantija, šiemet siekia 163 tūkst. Eur.

Šiuo metu (rugpjūčio 1 d. duomenimis) Žemės ūkio paskolų garantijų fondas žemės ūkio sektoriui iš viso yra išdavęs garantijų už 54,9 mln. eurų, tai ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms leido pasiskolinti apie 90 mln. eurų.

Fondo direktoriaus pavaduotoja Romalda Globienė priminė, kad fondo paslaugomis naudojasi ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės, kurios neturi pakankamai turto užstatui. „Bankai mielai skolina, kai įkeičiama žemė, nes jos kaina nemažėja. Jei ūkininkas neturi daug nuosavos žemės arba ji yra įkeista, jis kreipiasi į mus dėl garantijos", - sakė R. Globienė.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondas kredito įstaigoms garantuoja iki 80 proc. neatgautos kredito dalies grąžinimą už kreditus, išduodamus ūkio subjektams, užsiimantiems žemės ūkio veikla.

Be skolintų lėšų neišsiverčia

Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys teigė, kad be paskolų ūkininkauti būtų sunku. „Dauguma bent jau didžiųjų ūkininkų be paskolų neišsiverčia. Iš pradžių bandome tartis su bankais, kurie dabar skolina už 2-3,5 proc. metinių palūkanų, jei nepavyksta - tuomet imame paskolas iš kredito unijų, kurioms reikia mokėti po 3,5-4 proc. metinių palūkanų", - sakė M. Kaktys.

Ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys teigė, kad kylančios žemės kainos mažina paskolų dydžius.

Anot jo, galimų paskolų apimtis riboja bankų pakeisti žemės įvertinimai. „Imant paskolą visada reikia užstatyti žemę. Anksčiau Žemaitijoje vienas hektaras būdavo įvertinamas nuo 3 iki 5 tūkstančių eurų, o dabar žemė vertinama ne daugiau kaip 3 tūkst. eurų už hektarą. Bankai noriai skolina ir prima žemės sklypus kaip užstatą, tačiau sumažėjo galimybės pasiskolinti didesnes sumas arba reikia daugiau turto įkeisti", - teigė M. Kaktys.  

M. Kakčio teigimu, bankai linkę tartis dėl paskolos mokėjimų grafiko pakeitimo, jei ūkininkai susiduria su sunkumais. „Jei vėluoji mokėti palūkanas vieną mėnesį, problemų nekyla. Svarbu pranešti bankui. Galima tartis ir dėl sutarties pakeitimo, nukeliant mokėjimus vėlesniam metui, tačiau tuomet reikia mokėti 0,5 proc. mokestį nuo paskolos sumos, o tai jau nemažai", - aiškino Plungės ūkininkas.

Vienu metu - penkios paskolos

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Armonas, ūkininkaujantis jau 27 metus, sakė iki šiol visada su kredito įstaigomis rasdavęs bendrą kalbą.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Armonas neįsivaizduoja ūkininkavimo be paskolų

„Negalėčiau be paskolų išsiversti. Dabar turiu dvi lizingo sutartis, dvi paskolas ir dar kredito liniją. Visada laikausi mokėjimų tvarkaraščio. Prieš keletą metų, kai laiku nepasiekė paramos lėšos, negalėjau laiku mokėti palūkanas. Pranešiau bankui ir susitarėme dėl mokėjimų nukėlimo", - teigė K. Armonas.

Jis kitus ūkininkus, iškilus sunkumams, ragino nesislėpti nuo bankų, o su jais tartis. „Esu girdėjęs atvejų, kai laiku bankui nesumokantis ūkininkas net neatsiliepia į banko darbuotojo skambučius. Tai neturi prasmės, juk taip problemos neišspręsi", - sakė K. Armonas.

MŪ inf.