Yra ir kuo pasidžiaugti, ir dėl ko liūdėti
2019-01-22

Varėna. Dzūkijos žemėse galima sėkmingai ūkininkauti – tai patvirtina vieno stambiausių Varėnos rajone ūkininko Vytauto Raulonio pavyzdys. Gudakiemio kaime ūkininkaujantis Vytautas su sūnumis dirba 850 ha ir gali didžiuotis palyginti gerais derliais.

Visa tai atsirado ne iš karto, o metų metais kaupiant patirtį, mokantis iš klaidų, ieškant išeičių iš pačių įvairiausių gyvenimo pametėtų situacijų. Pradėjęs ūkininkauti nuo 7 ha, Vytautas sugebėjo ūkį padidinti daugiau kaip 100 kartų.

Dabar bendras šeimos valdomo ūkio plotas siekia 850 ha ir tai yra vienas stambiausių ūkių Varėnos rajone. Vytautas su žmona Dalia laimingi, kad sūnūs Remigijus ir Justinas nesibaidė sunkaus žemdirbio darbo ir ūkininkauja kartu. Remigijus ir Justinas turi savo ūkius – abu dirba po 200 žemės. Jaunėlis aštuoniolikmetis dar moksleivis Karolis taip pat daug padeda tėvams ir broliams.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Grikių pasiliko tik sėklinius pasėlius

Anksčiau ūkio pagrindas buvo grikiai. Jie sudarydavo gerą trečdalį, o kartais net iki pusės visų ūkio pasėlių. Dabar dėl smukusios paklausos ir kritusios kainos kelinti metai grikių plotai sumažinti.

Pasak Vytauto, grikių kaina visiškai priklauso nuo situacijos Rusijoje – kai ten grikių trūksta, kaina šoka į viršų. Kai Rusijoje džiaugiamasi geru grikių derliumi, Lietuvoje jų kaina krenta. „Dabar situacija su grikiais tiesiog tragiška. Įvertinę smukusias kainas, mes jau pernai nebeauginome grikių kruopų gamybai, pasilikome tik sėklinius pasėlius – ruošiame lietuviškos veislės VBNojai sėklą, iš 2018 m. derliaus paruošėme 150 tonų sėklinių grūdų“, – sako Vytautas.

Rauloniai dar augina avižų, rugių, kvietrugių, žirnių, rapsų. Paprastai ūkyje derliaus vidurkis yra 3,5–4 t/ha. Tačiau pernai derlius buvo itin prastas, vidurkis nesiekė ir 2 t/ha. To priežastis – sausra. Smėlingose Varėnos žemėse ji visuomet pražūtinga. Šiek palijo tik liepos mėnesį – tas lietus suspėjo atgaivinti tik grikius. O rugių derlių jis tik sugadino, nes grūdai jau buvo faktiškai subrendę

Rugių plotas per tris ūkius susidaro tikrai didelis – pernai buvo 500 ha. „Nelabai turime ką daugiau sėti, tenka prisitaikyti prie mūsų dirvožemių“, – paaiškina Vytautas. Užpernai, kai vasara buvo lietinga, dzūkai galėjo džiaugtis geru rugių derliumi – Vytautas sako, kad 2017 m. kūlė po 4–4,5 t/ha rugių. O štai pernai sausra smarkiai kirto per derlių – rugių byrėjo vos po 2,5 t/ha. Avižas saulė ir karštis visai išdžiovino – jų nė tonos nepavyko prikulti iš hektaro.

Su gamtos reiškiniais kovoti neįmanoma, belieka prie jų prisitaikyti. Pirmiausia greitai reaguoti į pokyčius ir darbus nudirbti optimaliu laiku padeda šiuolaikinė technika. Rauloniai ūkyje yra įgyvendinę ne vieną modernizavimo projektą, pirko įvairios žemės ūkio technikos ir pasistatė grūdų bokštus. Reikalingų padargų pirko ir už ūkio lėšas – investicijų į ūkį reikia kasmet. Naujausi pirkiniai – kombainas Claas Lexion ir galingas traktorius John Deere.

„Techniką renkuosi labai atsakingai, man svarbiausia kokybė, o kokybiškas daiktas turi savo kainą“, – įsitikinęs Vytautas. Dzūkijos dirvos akmeningos, smėlingos, o smėlis veikia kaip stiprus abrazyvas, jis tarsi galąstuvas nudilina padargų dalis. Štai kodėl svarbu rinktis tik iš aukščiausios kokybės plieno padarytus padargus. Netenkina žemdirbio ir prasti konstrukciniai sprendimai, ne vieną padargą jis yra išbrokavęs. „Galėčiau savo laukus kaip technikos bandymų poligoną naudoti – jei pas mane atlaiko, tai ir kitur laikys“, – juokiasi ūkininkas.

Pasak Vytauto, tenka investuoti į vis našesnę ir galingesnę techniką, nes trūksta darbo rankų. Šiuo metu ūkyje darbuotis, be šeimos narių, padeda vienas samdomas darbuotojas, būtinai reikėtų dar bent vieno. Bet kaime rasti tokį žmogų – nelengva.

Dėl ko skauda širdį ūkininkui

Ūkininkas sako kad pastaraisiais metais jis intensyviai vykdo „euromelioraciją“. Kas tai yra? Ogi senų, apleistų, jau daug metų negyvenamų namų griovimas, sklypų valymas ir jų vertimas dirbama žeme. Ūkininkas paaiškina, kad kažkada buvo „raudonoji melioracija“, kai kūrėsi kolūkiai ir valdžia žmones prievarta iškeldino iš vienkiemių, o dabar tenka vykdyti „euromelioraciją“.

„Nusiperki žemės su sukrypusia bakūže – ir turi viską sutvarkyti. Iš tikrųjų tai širdyje liūdna, kad kaimas taip tuštėja. Dabar štai seną pradinę mokyklėlę griauname. Kažkada čia buvo etnografinė sodyba, svirnas buvo įtrauktas į kultūros paveldo fondą. Tačiau pastovėjo dešimtmetį be stogų – ir viskas suiro nepataisomai“, – aiškina ūkininkas.

Skauda jam širdį ir žiūrint į apledėjusius, nevalomus apylinkių kelius. „Veža į mokyklą mokinius per tokį ledą – kelias kaip stiklas! O juk avarijų pilna šiemet. Ir taip tų vaikų mažai turime, o jei kokia nelaimė? Baisu ir pagalvoti“, – kalba Vytautas. Jis bandė siūlyti savo pagalbą barstant kelius, technikos juk turi, dar kažką susimeistrautų, bet paaiškėjo, kad net žvyro mišinio neįmanoma gauti – viską reikėtų pačiam pirkti, atsigabenti. Taip ir nusviro rankos...

Vytautas yra agronomas. Vyras didžiuojasi savo specialybe ir pabrėžia, kad į agronomiją pasuko tikrai neatsitiktinai – tai buvo jo svajonė nuo jaunų dienų. Vytautas aktyviai dalyvauja Lietuvos agronomų sąjungos (LAS) veikloje, visada randa laiko organizaciniams darbams LAS Varėnos skyriuje, o jam suteiktą Lietuvos agronomų sąjungos garbės nario vardą vertina kaip vieną svarbesnių apdovanojimų gyvenime.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Koks bus Lietuvos kaimas 2050-aisiais?
Orai