Vasarojaus sėja šiemet gerokai vėlyvesnė
2021-04-09
Vilkaviškio r. pernai kovo 24 d. dirvos jau buvo ruošiamos sėjai

Varėna / Vilkaviškis / Marijampolė / Lazdijai. Pietų Lietuvos rajonų žemdirbiai paprastai anksčiausiai pradėdavo vasarojaus sėją, tačiau šiemet į laukus neskuba, nes dar per drėgna ir per šalta. Matyt, šių metų orai pavasarinę sėją nustums į įprastus terminus – balandžio vidurį.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Varėnos skyriaus pirmininkas Edmundas Samauskas sako, kad kai kurie rajono ūkininkai jau suspėjo pasėti avižas – daugiausia tie, kurie ūkininkauja lengvuose smėlžemiuose. Kol kas sėja tik pavieniai ūkininkai, nes žemė dar nėra visur išdžiūvusi tiek, kad būtų galima drąsiai važiuoti su technika.

„Varėniškiai žemdirbiai dažnai pirmauja su sėja, bet tikrai ne kasmet. Būna, kad mus aplenkia kiti rajonai, netgi Vidurio Lietuvoje sėja kartais anksčiau prasideda. Pagal orų ir dirvos temperatūrą sėjai dar per šalta, bet ten, kur į lengvas dirvas jau galima įvažiuoti, kai kas jau pasėjo avižas“, – sako E. Samauskas.

RVAC 21 09 30

Jis priduria, kad ūkininkai dabar bando įvertinti žieminių pasėlių būklę. Ši žiema buvo be įšalo, tad po stora sniego danga iššuto dalis žiemkenčių – kvietrugiai pražuvo vos ne 100 proc., nukentėjo ir rugiai, ir kviečiai. Kol kas nukentėję augalai atsigauna labai silpnai. „Kas turės kantrybės, dar kelias dienas palauks, gal iššutę pasėliai pradės rodyti daugiau gyvybės, o kiti kolegos jau nusiteikę atsėjimui“, – paaiškina E. Samauskas.

Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Onutė Kartavičienė pastebi, kad šiemet su pavasarine sėja žemdirbiai neskuba, nes ir orai kol kas vėsūs, dar vakar iš ryto Vištyčio seniūnijoje bolavo po nakties susiformavusi sniego danga.

„Pernai tokiu laiku jau buvome pasėję žirnius, tačiau šiemet neskubame. Vis tik nėra gerai berti sėklą į per šaltą žemę. Tada kultūriniai augalai ilgai dygsta, ir piktžolės juos pralenkia. Žinoma, jei tik atšils, vasarinių augalų sėja tuoj pat prasidės, jau ne vienas ūkininkas šiam savaitgaliui yra suplanavęs sėti žirnius“, – sako O. Kartavičienė.

LŪS Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas patikina, kad rajono žemdirbiai tikrai nesiekia ankstyvos sėjos rekordų ir neklampoja per šlapios dirvos. Viskas dirbama pagal gamtos diktuojamą ritmą. Žieminiai rapsai ir kviečiai jau patręšti, o situacija žieminių kvietrugių laukuose kiek neramina – pasėliai atrodo gerokai suvargę.

„Spėju, kad dalis kvietrugių jau neatsigaus tiek, kad būtų normalaus produktyvumo laukas. Kai kur lauke galima suskaičiuoti 100 augalų kvadratiniame metre, kitur 200, tad tokio netolygaus lauko juk nepaliksi. Pabandėme ieškoti įsėjimui vasarinių kvietrugių sėklos, bet jos sunku gauti, tai mažai populiarūs augalai“, – sako S. Jundulas.

Jo nuomone, prieš tai kelerius metus pavasariai pasižymėjo ankstyvomis sėjomis, kurios startuodavo dar kovo mėnesį, tačiau šiemet gamta žemdirbius sugrąžino į senuosius nusistovėjusius terminus.

„Pradėsime laukų darbus balandžio 15 d. ir viską padarysime. Jei būtų vasarojui daug plotų likę, tai gal ir skubėtume, o dabar didžioji dalis laukų skiriama žieminiams, tad neverta verstis per galvą“, – mano S. Jundulas.

LŪS Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta teigia, kad rajono ūkiuose sėja dar nevyksta, dar lyg ir ankstoka. Jau praėjo tie laikai, kai žemdirbiai dalyvaudavo savotiškose varžybose, kas pirmas išvažiuos į laukus. Visi įvertina realias sąlygas – dirvos dar per drėgnos ir per šaltos. Tiesa, kai kas jau artimiausiomis dienomis susiplanavęs žirnių sėją, o vienas rajono ūkininkas, patyręs bulvių augintojas, jau yra pasodinęs 2 ha ankstyvųjų bulvių ir uždengęs jas agroplėvele.

„Gal Kapčiamiesčio seniūnijoje vienas kitas ūkininkas ir pasikapstė po laukus, bet tikrai ne masiškai. Sujudinta žemė reikalauja, kad skubiai būtų pasėta, o sėklai dar per šalta. Be to, ir drėgmės dar per daug, ypač šlapia lomose, niekas nenori užklampinti traktoriaus. Juolab, kad technika dabar naši, darbai vyksta sparčiai, tad ir pagrindo skubėti nėra – atėjus optimaliam sėjos laikui, darbai bus nudirbti nedelsiant. Sinoptikai pranašauja, kad Dievas artimiausiu metu žada kurti krosnį, šildyti žemę, tada ir pajudėsim su sėja“, – sako K. Sujeta.

Pasak jo, žemdirbiai atlieka kitus darbus – renka akmenis iš laukų, tręšia žiemkenčių pasėlius. Prastokai atrodo žieminiai rapsai, bet jie atsigaus, o štai su žieminiais kvietrugiais ir rugiais gali būti problemų. Dabar dar sunku pasakyti, kiek jie gyvybingi, nes vegetacija dar normaliai neprasidėjusi, todėl žemdirbiai viską vertina ramiai, nepanikuoja.

Pamiškėse esantys žiemkenčių pasėliai nukentėjo nuo miško žvėrių, dabar aiškinamasi su medžiotojais, kas ir kaip atlygins nuostolius. Laukiniai gyvūnai žalos pasėliams padaro kasmet. Štai pernai pavasarį Lazdijų rajone tiesiog siautėjo gervės, jos išlesė silpnesniais beicais beicuotą kukurūzų sėklą – tiesiog iškapstė iš žemės subrinkusius, dygti pradėjusius grūdus, o viename ūkyje išlesė pasodintas ankstyvąsias bulves.

„Gerai veikiančio laukinių gyvūnų žalos padaryto mechanizmo nėra sugalvota, tad kiekvienas žemdirbys šias problemas sprendžia kaip išmano“, – sako K. Sujeta.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai