Varėnos žemėse avižas augina ekologiškai
2020-03-27

Varėnos r. Dzūkijoje, ypač Varėnos rajone, žemės nederlingos, gausų derlių užauginti labai sunku net ir taikant naujausias technologijas, daug dirbant. Dvarčių kaime ūkininkaujančio Gedimino Baublio nuomone, avižos būtent ta kultūra, kuri nebijo smėlingo dirvožemio. 

Beveik 30 metų ūkininkaujantis G. Baublys ekologinį ūkininkavimą, o tiksliau ekologinę sėklininkystę, atrado ne iš karto. Anot jo, ką auginti, lėmė žemės derlingumas: privalai sėti ne tai,  ką nori, o tai, kas auga.

„Ekologiškai ūkininkaujant kultūrų pasirinkimas dar mažesnis. Lubinus puola ligos, žirniai čia neauga, su grikiais irgi nelabai sekėsi, per visus ūkininkavimo metus vos kelis kartus gerą derlių pavyko gauti. Liko tik avižos ir kvietrugiai. Be to, paskaičiavau, kad ir chemizuotai, ir ekologiškai ūkininkaujant, ta pati nauda išeina, tad, kam man pačiam nuodytis ir kitus nuodyti“, – apsisprendimo motyvus įvardino G. Baublys, nuo 2007-ųjų pradėjęs ūkininkauti ekologiškai.

Linas Agro 20 11 05

Išbandė ir gyvulininkystę

G. Baublys neslepia, kad imtis ūkininkavimo didžiausia iniciatyva buvo jo tėvo, kuris, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, sakė, jog gana valdiškuose darbuose ir ragino imtis dirbti žemę.

Ūkininkauti varėniškis pradėjo 1991 metais, kai pagal Valstiečio ūkio įstatymą gavo 25 hektarus žemės. Tai buvo starto linija, prie kurios stojo vos prieš pora metų iš tarnybos sovietinėje armijoje sugrįžęs vaikinas.  

„Kai prisimenu tuos metus, oi vargeli, vargeli. Sėjome plotelį to, plotelį to. Nei augalai gerai užderėdavo, nei parduoti derlių lengva buvo. Ir javų, ir gyvulių turėjome. Pradžia buvo sunki“, – prisimena pirmuosius ūkininkavimo metus G. Baublys.

Per tris dešimtmečius ūkis išsiplėtė iki 90 hektarų – 60 hektarų nuosava žemė, likusią dalį nuomoja. Prieš keliolika metų gyvulių atsisakė, liko tik vištos. 

G. Baubliui bene labiausiai pasiteisino avižos. Jų paklausa iki šiol buvo nebloga. Kitas šios kultūros privalumas – ir smėlingame dirvožemyje kiekvienais metais neblogą derlių duoda.

Jau baigia išpirkti

Daugelio ūkininkų pasėlius praėjusiais metais nualinusi sausra neaplenkė ir G. Baublio ūkio.

„Žirnių užaugo tik sėklai. Siurprizą pateikė kvietrugiai. Karštis buvo virš 30 laipsnių, nelijo, atrodė, iš kur jie gyvybės semiasi, tačiau užaugo visai neblogas derlius. Prikūliau po 2,8 tonos iš hektaro“, – pasakojo ūkininkas.

Kitokia situacija susiklostė su avižomis. Anot G. Baublio, 2017 metais, kai visą Lietuvą merkė lietus ir kituose regionuose ūkininkai į laukus negalėjo įvažiuoti, Varėnos ūkininkams buvo puikūs metai, davę rekordinį derlių.

„Prikūliau 60 tonų sėklinių avižų, 2018 metais, užklupus sausrai – 25 tonas, o praėjusiais metais – tik 15 tonų iš tokio pat dydžio lauko. Kaip sovietiniais laikais Kazachstane – iš hektaro 1,2 tonos. Jei dar pora tokių metų, baigsis ir grūdai, ir santaupos, ir viskas“, – pasakojo ūkininkas.

„Atšilus orams, parsidėjo ekologiškų avižų sėklų pirkimas. Liko visai nedaug. Diena kita ir baigsiu prekiauti“, – džiaugiasi ūkininkas Gediminas Baublys

Kvietrugiai dar laukia savo laiko. Už kainą, kokią siūlo dabar - 150 eurų už  toną, parduoti galės bet kada, todėl ūkininkas neskuba. „Gal pavasariui labiau įsibėgėjus bent truputį pakils kaina, jei nebus dar blogiau, kai siaučia koronavirusas“, – svarstė G. Baublys.

Ateityje ūkininkas ruošiasi auginti speltos kviečius. Prieš pora metų pabandė, rezultatai nenuvylė. Anot ūkininko, nederlingose žemėse kultūras tarsi kortų kaladę reikia dėlioti, kol surandi geriausią variantą.

Ekologiškų sėklų trūksta

„Šiemet paraiškas apie ekologiškų sėklų tiekimą rinkai pateikė tik septyni tiekėjai – dvi įmonės ir penki ūkininkai. Žemdirbiams pasiūlyta daugiau nei 255 tonos ekologiškų sėklų, iš kurių 135 tonos jau parduotos. Rinkai pateikta raudonųjų ir baltųjų dobilų, kmynų, grikių, avižų, dvigrūdžių kviečių, miežių, mėlynžiedžių liucernų, vasarinių kviečių, lauko pupų ir žirnių sėklų. Didžiausią dalį – 130 tonų sudarė avižių sėklos.

Dar keletas ūkininkų yra pristatę sėklų sertifikavimui, jei jų kokybė atitiks reikalavimus, tai sėklų rinka dar pasipildys. Tačiau kol kas augintojai ekologiškų sėklų rinkos poreikių nepatenkina“, – sakė  Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Rinkos informacijos ir ekonominės analizės skyriaus  vyriausioji specialistė Asta Ramaškevičienė.

Anot jos, paklausa formuojasi pagal tai, kokias kultūras ūkininkai užaugina. Pernai sausra buvo, vasariniams kviečiams labai trūko drėgmės, todėl jų yra mažai, ypač trūksta žirnių. Avižos buvo augintos kitose vietose, jų kiekis rinkoje didesnis.

Pripažintas artojas

Laukams apsėti ir nuimti derlių G. Baublys nesamdo pagalbininkų, viską suspėja vienas. „Dabar jau pagelbsti paauglys sūnus Saulius. Jis aria, kultivuoja, kombainu kulia. Džiaugiuosi, kad  apsisprendė ūkininkauti. Būtų labai skaudu, jei nebūtų kam palikti ūkio“, – sako ūkininkas, kelis kartus tapęs ir respublikinių arimo varžybų traktoriais antros vietos nugalėtoju.

Racionaliai suplanuoti, nudirbti darbus padeda ir geras apsirūpinimas technika. Už savus pinigus ir pagal įvairias programas ūkininkas įsigijo traktorių, sėjamąją, plūgą, ekologines akėčias, frontalinį krautuvą, kombainą. Grūdams laikyti pastatyti sandėliai, bokštai, juose sudarytos geros sąlygos derliui saugoti.

Daivos ir Gedimino Baublių ūkis yra tapęs „Metų ūkio“ konkurso Varėnos rajone 2003-iais, 2007-iais ir 2018-iais pirmos vietos nugalėtoju.

Ar lieka laiko poilsiui? G. Baublys nesiskundžia darbų našta, ištaiko laisvą valandėlę pažvejoti ir   kaip tikras dzūkas  – pagrybauti.

„Su sėja neskubu, kol visai neatšyla, tai ir nepradedu, iš pavasario su piktžolėmis pakovoju. Be balandžio tikrai nepradėsiu. Nelenktyniausiu ir rekordų nesieksiu, nes esu ne vienerius metus pasimokęs, kad tai prastai baigiasi, tačiau vėluoti irgi negali, nes dirva per daug išdžiūsta“, – kalbėjo ūkininkas.

Pasigenda stabilumo ir vienybės

G. Baublys pasigenda žemės ūkio politikos ir sprendimų stabilumo, nes nežinant, kas laukia ateityje, kartais žlunga visi planai. Varėniškis nusivylęs ir  Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos įgyvendinimo tempais. „Laukiame naujos programos. Tačiau jei bus dirbama tokiais tempais, tai ir kitais metais nesulauksime. Kartojasi praėjusio laikotarpio situacija, programa turėjo startuoti 2012 metais, o paleido tik 2014 metais“, – neslepia nusivylimo ūkininkas.

Iš valdžios ekologinio ūkio savininkas norėtų diferenciacijos tarp smulkiųjų ir stambiųjų ūkininkų ir didesnės kontrolės deklaruojant pasėlius, kad parama atitektų tiems, kurie dirba. žemę. O ūkininkams linki tikros vienybės.

„Stambieji ūkininkai ir Lietuvos ūkininkų sąjunga deklaruoja vienybę tik bendros politikos klausimais, kol kas vienybės Lietuvos viduje tarp ūkininkų praktiškai niekada nebuvo“, – įsitikinęs G. Baublys.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai