Varėniškio patirtis: metai, kai darbai ėjo kaip iš pypkės
2019-01-16

Varėnos r. Krivilių kaime ūkininkaujantis Rimas Tamulevičius šeimininkauja nedideliame šeimos ūkyje. Pernai metai Rimui buvo itin sėkmingi – įgyvendintas ūkio modernizavimo projektas, o vidurinysis sūnus Šarūnas sukūrė savo atskirą ūkį.

„Tokių sėkmingų metų pasitaiko ne taip jau dažnai. Atrodė, kad visi darbai ėjosi taip sklandžiai, kaip iš pypkės“, – neslėpdamas džiugesio pasakoja Rimas, pernai dar ir atšventęs savo penkiasdešimtmetį. Jis dirba pusšimtį hektarų žemės, augina keliasdešimt mėsinių galvijų ir tris melžiamas karves. Sūnus Šarūnas savo ūkį pradėjo kurti įsigijęs 6 ha žemės, jis taip pat augina mėsinius galvijus.

Gyvuliams – naujas ūkinis pastatas

Dojus agro 19 09 10

Dar vienas gera naujiena, kuria Rimas didžiuojasi – pagaliau pavyko gyvuliams pastatyti erdvų ūkinį pastatą. Ir svarbiausia – tvartas ne kieme, o gerokai tolėliau, laukuose. Kas gyvena ankštoje gyvenvietėje ir savo sodybos tvarte laiko gyvulius, supras, su kokiais rūpesčiais susidurdavo Rimas.

Seniau ūkininkas juodavosi pats iš savęs sakydamas, kad tokio durniaus daugiau visoje Lietuvoje turbūt nėra. Kad nereikėtų nei pačiam uostyti tvarto smarvės, nei kaimynui nesmirdėtų, jis su karučiu kasdien išveždavo mėšlą – daugybę kartų įveikdavo maždaug 60 m atstumą nuo tvarto iki pastatytos priekabos. Per metus sulaužydavo du karučius, per sezoną perveždavo apie 100 tonų mėšlo! Dabar visam šitam Sizifo darbui atėjo pabaiga.

Karves Rimas pats melžia rankomis, sako, neverta dėl kelių karvių pieno melžimo aparato pirkti. Melžti jis moka nuo mažens, kai tekdavo pavaduoti mamą ūkio darbuose, ir jokio komplekso, neva moterišką darbą dirba, nejaučia, o žmona už tai jam labai dėkinga.

Pieną ūkininkas parduoda „Rokiškio pienui“ priklausančiam kooperatyvui „Pienelis“. Pieno kaina nedžiugina – pasak ūkininko, jis dabar gauna vos po 13 centų už kilogramą. Tai vargani pinigėliai, bet vis šiokios tokios nuolatinės pajamos. Rimo vertinimu, normali pieno kaina turėtų siekti bent jau 20 eurocentų už kilogramą.

Daugiau vilčių ūkininkas sieja su mėsinių galvijų auginimu. Dabar bendras jų skaičius jo ir sūnaus ūkiuose artėja prie trisdešimties: limuzinai, simentaliai, angusai. Bandai gerinti pirko 3 grynaveisles Tirolio pilkųjų veislės telyčias, jos jau atsivedė po veršelį.

Jautukus augina iki 800–900 kg svorio – tokiam pasiekti prireikia dvejų metų. Greičiau nupenėti gyvulių neišeina, nes juos šeria tik natūraliais, ūkyje paruoštais pašarais. Pastaraisiais metais daugiausia gyvulių parduoda „Krekenavos agrofirmai“, nes jie daugiausiai moka. „Pernai pardaviau po 1,80 euro/kg gyvo svorio. Žinoma, dar šiek tiek atskaito – nuo 100 kg 6 kg atmeta“, – sako ūkininkas. Jis vis ketina paieškoti galimybių parduoti gyvulių į Lenkiją – girdėjęs iš kolegų Lazdijų rajone, kad labiau apsimoka.

Iš 50 ha Rimo valdomos žemės 10 ha užima pievos, o 40 ha auginami grikiai, avižos, žirniai, kviečiai, kvietrugiai. Kažkada vieni pelningiausių augalų būdavo grikiai – užpernai jų kaina siekė 260 eurų/t, yra tekę gauti net ir po 300 eurų/t. Tačiau 2018-ųjų derliaus grikius pardavė jau gerokai pigiau: teoriškai po 190 eurų/t, tačiau po visų nuskaitymų realiai gavo 130 eurų/t. „Nieko nepadarysi, tenka atiduoti vos ne už ačiū, nes rinka užpildyta grikiais iš Ukrainos ir Rusijos“, – sako Rimas.

Rimas Tamulevičius šeimininkauja nedideliame šeimos ūkyje

Iš esmės atnaujino techniką

Palyginti vėlai pradėjęs rimčiau ūkininkauti (nes turėjo kitą darbą, o žemės ūkio laikė daugiau pomėgiu), Rimas buvo susitaikęs su mintimi, kad teks dirbti su senas padargais, o kai kuriems darbams (pašarų ruošimui, kūlimui) techniką samdyti. „Niekada nesvajojau, kad štai naujutėlis traktorius stovi šalia suklypusio namo. Pirmiausia norėjosi patogiai buitį susitvarkyti“, – savo prioritetus taip buvo susidėliojęs trijų sūnų tėvas.

Iki pernai jis buvo tik kartą, 2007–2013 m. laikotarpiu, sudalyvavęs jaunojo ūkininko programoje, tuomet pagal projektą nusipirko baltarusišką traktorių ir kelis smulkius žemės dirbimo padargus. Bet štai pernai užsimojo iš peties ir įgyvendino stambų ūkio modernizavimo projektą, kurio paramos intensyvumas siekė 50 procentų. Pirko plūgą, lėkštinį skutiklį, sėjamąją, trąšų barstytuvą, žoliapjovę, šieno presą-vyniotuvą, frontalinį krautuvą. Sūnus įsigijo Claas traktorių. 2018-ųjų pavasarį įsigytą techniką jau spėjo išbandyti – visai kitas jausmas su naujutėle dirbti.

Tiesa, savo kombaino Rimas vis dar neturi – atėjus javapjūtei, jį nuomoja iš kitų ūkininkų. Krivilių kaimas išsiskiria iš kitų čia gyvenančių ūkininkų gausa – vos ne kiekviename kieme išrikiuota žemės ūkio technika. Taigi iš gausaus kolegų būrio visuomet atsiranda galinčių pagelbėti. „Yra kaip yra, visos reikalingos technikos neįmanoma tokiame nedideliame ūkyje turėti“, – su esama padėtimi susitaikęs Rimas. Jis svarsto taip: geram kombainui įsigyti lėšų nėra, o pirkti šlamštą ir vėliau po juo gulėti bei remontuoti – nesąmonė.

„Pernai pagyvenom, o šiemet teks išgyventi“, – baigdamas pokalbį pajuokauja Rimas Tamulevičius gerai žinodamas, kad po pakilių metų reikia nusiteikti kasdieniniam sunkiam ir kantriam darbui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai