Utenos r. Šiuo metu ūkininkų šiltnamiuose auginami įvairiausių daržovių daigai, ankstyvosios daržovės, braškės. Irma ir Egidijus Kučinskai savo ūkyje geba suderinti ir daržininkystę, ir uogininkystę, pasitelkdami naujoves ir savo išmonę.
Iš Marijampolės kilę I. ir E. Kučinskai, beveik po dviejų dešimtmečių, praleistų Didžiojoje Britanijoje, prieš keletą metų grįžę į Lietuvą, apsigyveno vaizdingame Šeimyniškių kaime (Utenos r.), prie Alaušo ežero, kur 6 ha plote kuria savo ūkį, be daržų ir sodų, dar augina avis, užsiima bitininkyste.
Daugiau kaip 10 arų užimančiuose šiltnamiuose šeima pavasario sezoną pradeda nuo įvairių daržovių daigų, ankstyvųjų braškių, vėliau dar augina ir paprikas, agurkus, pomidorus, baklažanus. Laukuose, 6 ha plote, puoselėja vaismedžių sodą, augina braškes, avietes, šilauoges, taip pat bulves, morkas, burokėlius, kopūstus, cukinijas, moliūgus, arbūzus, melionus, prieskoninius augalus.
„Dar prieš ūkio kūrimą buvome nusprendę auginti daržoves ir vaisius tik ekologiškai, tręšiant natūraliomis trąšomis ir nenaudojant cheminių apsaugos priemonių, kad savo šeimai ir pirkėjams pateiktume sveiką produkciją“, – sako I. Kučinskienė.
Ruošia šiltlysves
Daržovių daigus ūkininkai užsiaugina patys. Pasak I. Kučinskienės, šiuo metu šiltnamių daigyne veši paprikų, agurkų, pomidorų, baklažanų ir prieskoninių daržovių daigai, taip pat auginamos salotos ir želdinami svogūnų laiškai.
Įvairių daržovių daigams auginti ūkininkai naudoja universalų durpinį substratą. Išpikuotus daigus palaisto dumblių ekstraktu (1 ml/1 l vandens), kuris pagerina augalų šaknijimąsi po persodinimo ir maisto medžiagų įsisavinimą. Paskui tręšiama ekologiškomis kompleksinėmis trąšomis.
Šildomame šiltnamyje jau prieš Velykas į šiltlysves pasodino ankstyvus partenokarpinius agurkų hibridus: Teslin F1 (skaniais, sodriai žaliais vaisiais) ir Mirabelle F1 (vaisiai skanūs, šviesesni nei kitų veislių, nuskinti negelsta). Jų derlius pradžiugins jau gegužės pradžioje.
Seniau agurkų ir kitų daržovių daigus šiltnamiuose sodindavo į durpių substrato maišus, tačiau, jiems gerokai pabrangus, ūkininkai ruošia šiltlysves. Apatiniam drenažo sluoksniui kloja medžių šakeles, ant viršaus – šiaudus, sumaišytus su 3 metus kompostuotu avių mėšlu ir šviežia žole, tada užpila universalaus durpinio substrato, į kurį sodina daigus.
Paruoštas lysves mulčiuoja austine, laidžia vandeniui juoda plėvele, kad nedygtų piktžolės. Šiltlysvėse augalai žymiai geriau auga nei durpių maišuose, nes ūkininkų paruošta auginimo terpė šiltesnė ir derlingesnė.
Šildomame šiltnamyje į šiltlysves jau pasodinti ankstyvieji agurkų hibridai Teslin F1 ir Mirabelle F1
Pasodinus šiltnamyje į šiltlysves agurkų ir kitų daržovių daigus, lašeline laistymo sistema augalus dar kartą palieja dumblių ekstraktu, vėliau tręšia ekologiškomis kompleksinėmis trąšomis. Paskui natūraliu augalų stiprinimo skiediniu agurkus ir kitas daržoves palieja laistytuvu, kad neužkimštų laistymo sistemos.
Kai atšils orai, į nešildomų šiltnamių šiltlysves sodins paprikų, pomidorų ir baklažanų daigus.
Pasigamina ekologiškų trąšų
Ūkininkai augalams tręšti šiltnamiuose ir laukuose vegetacijos metu naudoja dilgėlių raugą, smulkintus kiaušinių lukštus, mieles su cukrumi (50 g mielių ir 1 kg cukraus su 10 l vandens), lapuočių medienos pelenų tirpalą (1,5 stiklinės pelenų ir 10 l vandens) ir kompleksines „Novalon“ pavasarines, vasarines ir rudenines (su skirtingu N:P:K santykiu) trąšas, kurios praturtintos magniu ir mikroelementais – boru, variu, geležimi, cinku, manganu, ir molibdenu. Kompleksinėmis trąšomis tręšia augalus ir per lapus.
Ūkininkė pasakoja, jog tam, kad šiltnamiuose gausiau derėtų braškės ir pomidorai, jų žiedams apdulkinti iš užsienio perka kamanes, kurios tikrai pasiteisina. Naudingieji vabzdžiai aplanko kiekvieną augalo žiedą, todėl sulaukiama gausesnio ir kokybiškesnio derliaus. Vėliau prie kamanių prisijungia ir pačių ūkininkų puoselėjamos bitutės.
Skiepyti arbūzai išaugina gausesnį derlių
Jau kelerius metus laukuose Kučinskai augina arbūzų ankstyvus ir vidutinio ankstyvumo hibridus bei veisles: Splendor F1,Primagold F1, Podium, Sugar Baby, Charleston Gray ir melionus –Aikido F1, Bari F1,Charentais.
Jų daigus ūkininkai taip pat užsiaugins šiltnamyje. Arbūzų ir melionų sėklas žada sėti balandžio viduryje į 0,5 l talpos durpinius ir plastikinius vazonėlius, pripildytus durpiniu substratu, skirtu daigams auginti. Anksčiau neskuba sėti, nes daigai išauga per mėnesį ar pusantro, o į lauką juos sodina tik birželio pradžioje, nes Utenos krašte prie ežero ilgiau užsitęsia šalnos.
Kadangi arbūzų šaknų sistema paviršinė ir negausi, todėl jau antrus metus dalį daigų I. Kučinskienė skiepija į ilgamoliūgio poskiepius, kurie pasižymi gerai išvystytu šaknynu.
Pasirinktas skiepyti arbūzų veisles sėja vieną ar dvi dienas anksčiau nei poskiepius, kad skiepijimo metu jų stiebeliai būtų vienodo storio ir geriau prigytų. Arbūzus skiepija, kai augalai išleidžia po 2 tikruosius lapelius.
Skiepijimo metu ilgamoliūgio tikruosius lapelius augintoja nupjauna dezinfekuotu aštriu peiliuku ir palieka tik vieną skilčialapį (kad maitintų skiepytą augalą), o kitą pašalina, iš viršaus darydama įstrižą pjūvį 45° kampu. Labai svarbu, kad skiepijimo vieta būtų 1–1,5 cm virš žemės ir paskui nesiliestų su ja.
Tokiu pat įstrižu pjūviu iš apačios ji nupjauna arbūzo stiebelį ir kartu sujungia su poskiepiu, po to susega spaustuku, kad geriau laikytųsi. Paskui vazonus su paskiepytais augalais stato šiltnamyje toliau nuo saulės, apgaubia polietileno plėvele. Kasdien po kelis kartus apipurškia iš purkštuvėlio vandeniu (20–22 °C). Po 10 dienų plėvelę nuima. Augalai prigyja po 2–3 savaičių.
Skiepyti arbūzų daigai į ilgamoliūgio poskiepius
„Skiepyti arbūzai dėl ilgamoliūgio geriau išsivysčiusios šaknų sistemos greičiau auga ir būna stipresni, atsparesni stresinėms aplinkos sąlygoms ir ligoms, gausiau žydi ir mezga, vaisiai išauga didesni apie 10 proc. (atitinka veislių aprašymus) nei neskiepyti, būna geresnės kokybės ir ryškesnio skonio, tvirtesni, todėl ilgiau galima išlaikyti nuskintus“, – vardija skiepytų arbūzų privalumus I. Kučinskienė.
Atvėsus orams vasarą ar rudens pradžioje neskiepyti augalai nustoja augti, o paskiepytieji auga toliau dar apie dvi savaites.
Arbūzų ir melionų daigus sodina ant juoda austine, laidžia vandeniui plėvele mulčiuotos dirvos, kad neaugtų piktžolės, nes šie augalai nepakenčia ravėjimo ir vaisių kilnojimo.
Egidijus Kučinskas su savo užaugintomis gėrybėmis
Dalį užaugintų gėrybių šeima perdirba – iš vaisių, uogų ir moliūgų gamina pastiles, džiovina obuolius, prieskonines žoleles, pomidorus, cukinijas, taip pat raugia daržoves.
Nusprendę prekiauti turguje, Kučinskai kasmet stengiasi auginamų augalų įvairovę praturtinti naujomis veislėmis ir skoniais. Užaugintą ir pagamintą ūkyje produkciją parduoda Vilniaus ūkininkų turguje, pagal iš anksto nustatytą grafiką, kad nebūtų konkurencijos su kitais augintojais.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Kaip sekėsi šį sezoną šiltnamių daržininkystei?
2024-12-10 -
Greitaeigis traktorius atstoja vilkiką
2024-12-09 -
Smulkūs ūkiai paramos paprašė beveik dvigubai daugiau nei skirta
2024-12-09
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02
(0)