Kelmės r. Inovatyvios technologijos daržininkystės ūkiuose vis dažniau tampa kasdienio darbo dalimi, tačiau ir moderniuose ūkiuose kai kurios tradicijos išlieka. Vienas iš tokių pavyzdžių – daugiau nei tūkstantį hektarų dirbantis daržininkas Algimantas Vaupšas, kurio ūkyje aktyviai naudojamos modernios technologijos, bet tuo pačiu cechuose kopūstai raugiami pagal patį pirmąjį ir niekaip nekeičiamą receptą.

A. Vaupšo kelionė prasidėjo atvykus į Užventį dirbti inžinieriumi mechaniku, tačiau po kurio laiko jam teko ieškoti kitos darbo krypties, tad nusprendė pereiti prie ūkininkavimo. Šiandien jau beveik 30 metų kaip A. Vaupšas užsiima daržininkyste.

„Turėjau keturis ar penkis hektarus žemės ir pradėjau auginti špinatus, rabarbarus, svogūnų laiškus – įvairias smulkias kultūras“, – ūkininkavimo pradžią 1996 m. prisimena vyras.

Iš pradžių visas darbas buvo atliekamas rankomis, tačiau daržininkas niekada nedirbo vienas: dar ūkininkavimo pradžioje čia talkino apie dešimt samdomų darbuotojų.

Prieš trisdešimt metų, kai jis pradėjo ūkininkauti, daržovių kainos nebuvo labai mažos. „Svogūnų laiškai kainavo penkis litus, o 7 žmonės per savaitę padarydavo iki 5 tonų produkcijos“, – teigia pašnekovas, primindamas, kad, norint gauti tokius kiekius, reikėdavo dirbti po 12–15 valandų. Kiek vėliau, kai jau leido finansinė situacija, buvo įsigyti ir pirmoji technika.

Skatino noras tobulėti

Pasak daržininko, tradicinių metodų stambesni ūkiai jau seniausiai nebenaudoja ir rankomis daržovių nebesodina. Laukuose dirba automatinės sodinimo mašinos, įdiegti automatiniai tręšimai ir laistymai padeda efektyviau atlikti darbą.

„Nebėra tokių laikų ir nėra žmonių, norinčių taip dirbti“, – pabrėžia ūkininkas. Šiais technologijų laikais, anot A. Vaupšo, technika sutaupo laiko, darbas atliekamas kokybiškai ir nebereikia daug žmonių prie vienos užduoties. „Dabar dirba dešimt žmonių ir pasodina 8 ha per dieną. Seniau 50 arų kopūstų lauką sodindavo 50 žmonių visą dieną – tai buvo kosmosas“, – prisimena ūkininkas.

A. Vaupšas save laiko itin moderniu ūkininku, kuriam vienas iš svarbiausių dalykų – efektyvumas. Jo ūkyje yra įdiegta automatinė burokėlių linija, bulvių ir morkų rūšiuotuvai, skutimo linijos – įrangos tikrai daug.

Ūkininkas save įvardija kaip smalsų, įvairiomis technologijomis besidomintį žmogų, tad į pokyčius ir ūkio modernizavimą jis žvelgia pozityviai. Kiekviena naujovė, pasak A. Vaupšo, ūkyje atsirado po truputį, o įdiegti naujas technologijas paskatino didelis noras tobulėti. Šiuo metu daržininkas turi virš 80 darbuotojų, kurie dirba po 8 valandas per dieną.

„Viską norėčiau patikėti technologijoms, būtent link to ir einame. Planų turime, o modernizuojame kiekvieną dieną“, – sako ūkininkas.

Šiuo metu auginama 19 įvairių daržovių ir gaminama 13 produkcijos rūšių. Anot A. Vaupšo, produktai perdirbami, skutami, verdami – viskas ūkyje daroma. Produkcija eksportuojama į Latviją, Vokietiją, D. Britaniją, Norvegiją, Kanadą ir Ukrainą.

Autentiškas receptas moderniame fone

Vis dėlto net ir tokiame moderniame ūkyje išliko viena nepakitusi tradicija – autentiška raugintų kopūstų gamyba. Nuo jos, anot daržininko, ir prasidėjo rimta ūkio plėtra.

„Pradėjome nuo raugintų kopūstų, nes man pačiam jie labai patiko. Vėliau pastebėjome, kad vienas sektorius gali neišvežti, todėl pradėjome plėstis“, – sako A. Vaupšas.

Pasak pašnekovo, daržovių perdirbimas po truputį tapo efektyviu būdu panaudoti produkciją, netinkančią prekybos tinklams.

Netinkamo dydžio ar išvaizdos daržovės nebuvo išmetamos, o keliaudavo į kitą gamybos etapą. „Kopūstus parduodavome prekybos tinklams, o tai, kas likdavo, raugindavome. Bulves ir burokėlius skusdavome, virdavome – niekas nenueidavo veltui“, – pasakoja ūkininkas.

Pats ūkis per 30 metų stipriai modernizavosi. „Pasikeitė bulvių rūšys, rūšiavimas, kokybė, pakavimas – turime automatinius maišų užsiuvimo ir pakavimo įrenginius“, – vardija daržininkas, pabrėždamas, kad seni laikai ir dabartis – kaip diena ir naktis.

Vis dėlto raugintų kopūstų gamybos principas nepakito netgi iki šių dienų. Šio produkto autentiškumas ir natūralumas, atrodo, išliko svarbiausia vertybe. „Kaimiški rauginti kopūstai be jokių konservantų, nieko nekeičiu ir neplanuoju“, – tikina A. Vaupšas.

Pasak jo, kopūstai iki šiol rauginami pagal seną receptą – be papildomo vandens ar konservantų, naudojamas tradicinis slėgimo būdas. Nors didžioji dalis darbų šiandien atliekami pasitelkus technologijas, ši receptūra išliko autentiška, tai vienas iš ryškiausių tradicijos pavyzdžių ūkyje.

Daržininkas pastebi naujovių privalumus, ypač sumažėjusias darbo valandas ir pagreitėjusį darbo tempą – tai, kam anksčiau reikėdavo savaitės, dabar ūkininkas padaro per vieną dieną ir dar kone dvigubai ar netgi trigubai daugiau.

„Šiomis dienomis tradiciniais metodais reikiamų kiekių nepadarysi. Turime pagaminti didelius kiekius mažomis kainomis – įranga reikalinga, kad ūkis tobulėtų“, – pabrėžė techologijų svarbą pašnekovas.

Panašu, kad iš tikrųjų šiandien ūkininkavimas neįsivaizduojamas be technologijų, tačiau ūkiuose vis dar lieka šiek tiek vietos ir tradicijoms. Daugelis jų slypi nebe darbo metoduose, o produktuose ir autentiškuose receptuose, kurie per daugelį metų tampa nepakeičiami.