Akademija (Kėdainių r.). Birželio 1-ąją startuoja kvietimas teikti paraiškas pagal vieną labiausiai laukiamų Strateginio plano priemonių – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Paraiškos bus renkamos tik iki birželio 30 d., todėl norintiems jas teikti – pats laikas kreiptis konsultacijos į specialistus. Pokalbis apie tai – su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos vyriausiąja ekonomikos specialiste Vaida Čepiene.

Kokius ūkius pagal sektorius ar dydį šiemet labiausiai skatinama kurti?

Pagal Jaunųjų ūkininkų taisykles remiami visi žemės ūkio sektoriai, tačiau vertinant ir skaičiuojant paramos atrankos kriterijų balus, aiškiai matyti, kokiems sektoriams ar ūkio dydžiams teikiama pirmenybė. 2023–2027 m. laikotarpiu, įskaitant ir artėjantį kvietimą, skatinama kurti aukštesnės pridėtinės vertės ūkius, orientuotus į ekologiją, tvarumą, tiksliąją žemdirbystę, inovatyvią gamybą.

Populiariausi yra uogininkystės, sodininkystės, daržininkystės, gyvulininkystės sektoriai. Taisyklėse orientuojamasi į perdirbimą (už tai pareiškėjas gauna papildomų balų), todėl skatinama pereiti nuo žaliavos auginimo prie produkto gamybos (pvz., pieno, mėsos, uogų ar daržovių produkcijos).

Vertinant ūkio dydį, remiamas smulkių ir vidutinių ūkių kūrimas, nes įgyvendinto projekto VED (valdos ekonominis dydis) potencialas privalo būti ne mažesnis kaip 12 000 Eur ir ne didesnis kaip 70 000 Eur. Pažymėtina, kad paraiškos pateikimo dieną pareiškėjas VED gali ir neturėti, tačiau įgyvendinus projektą jis privalo siekti bent 12 000 Eur.

Verta paminėti, kad ši parama sunkiau prieinama užsiimantiems tradicine augalininkyste ir parduodantiems tik žaliavą (derlių), taip nesukuriant ūkiui pridėtinės vertės.

Kokie pasirengimo žingsniai projektui teikti yra svarbiausi?

Jaunojo ūkininko pasirengimas turi prasidėti dar iki kvietimo paskelbimo, nes dalis reikalavimų negali būti įgyvendinti per trumpą laiką. Vienas svarbiausių etapų – iš anksto išsigryninti verslo idėją (viziją) ir numatyti reikiamus išteklius: žemę (nuosavą ar valdomą kitais teisėtais ilgalaikiais pagrindais) bei gyvulius. Būtent jie užtikrins ūkio VED, o tai yra vienas pagrindinių tinkamumo kriterijų. Taip pat būtina suplanuoti lėšas verslui pradėti ir vystyti.

Toliau svarbu įsitikinti, kad pareiškėjas atitinka visus jaunojo ūkininko kriterijus ir taisyklių reikalavimus, ir apskaičiuoti pirmumo balus. Kitas žingsnis – būtina įregistruoti ūkį ir valdą. Registruojant ūkį reikės įrodyti pasirengimą ūkininkauti (kompetenciją), tad ją būtina įgyti iš anksto.

Dar iki kvietimo rekomenduojama apsispręsti dėl investicijų, jas išsirinkti ar bent numatyti. Gali prireikti ir papildomo finansavimo ar paskolos, todėl šiuos klausimus su banku vertėtų aptarti iš anksto. Tik tinkamas finansinis pasirengimas ir profesionalus dokumentų sutvarkymas leidžia sklandžiai pateikti paraišką ir padidina tikimybę gauti paramą. Dėl šios priežasties verslo planą turi rengti profesionalas – mano nuomone, tai auksinė taisyklė.

Jaunajam ūkininkui būtina atlikti „namų darbus“. Pirmiausia – apgalvoti, kokiame sektoriuje jis nori dirbti, kokią produkciją auginti ir parduoti, kas jam artima ir įdomu. Svarbu suprasti, kad parama yra tik vienas iš verslo finansavimo šaltinių, o ne pats tikslas. Antra – įvertinti turimus ar pasiekiamus išteklius: kiek bus dirbama žemės, laikoma gyvūnų, gaminama produktų, ar yra reikiami pastatai, žemės ūkio technika, įranga. Jei jų nėra, būtina apgalvoti alternatyvas. Trečia – būtina prognozuoti VED potencialą, tad reikia nuspręsti, ką konkrečiai ir keliuose hektaruose ūkininkas augins. Ketvirta – reikia planuoti pajamas: kiek jų bus gauta iš parduotos produkcijos, kokia gali būti rinkos kaina ir panašiai.

Apibendrinant – kuo realiau parengtas verslo planas, tuo lengviau jį įgyvendinti. Jis turi būti pagrįstas finansinėmis ir gamybinėmis prielaidomis bei aiškiai apibrėžtais etapais. Planuojamos investicijos turi atitikti ūkio pajėgumus, darbo jėgos ir finansinius išteklius, taip pat būti realiai įgyvendinamos per numatytą laikotarpį. Reikia įvertinti galimas rizikas ir numatyti jų valdymo priemones, kad būtų užtikrintas projekto tęstinumas. Galiausiai verslo planas turi būti lankstus ir pritaikomas prie kintančių rinkos sąlygų.

Kokius didžiausius pavojus įvardytumėte rengiant paraišką?

Šie pavojai kyla ne tiek dėl formalių reikalavimų, kiek dėl neįvertintų rizikų. Praktika rodo, kad itin svarbu turėti profesionalią pagalbą – specialistus, kurie gali įvertinti tinkamumą paramai gauti, apskaičiuoti atrankos balus, padėti pasirinkti tinkamą ūkio kryptį ir parengti kuo realistiškesnį verslo planą. Jie būna šalia viso projekto įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpiu, padeda išvengti klaidų.

Vis dėlto vien konsultantų nepakanka – patys ūkininkai turi aktyviai įsitraukti į projekto rengimą. Svarbu kartu aptarti galimybes, įvertinti grėsmes ir aiškiai suprasti, kokius rodiklius reikės pasiekti gavus paramą ir įgyvendinant projektą. Tik bendras darbas užtikrina, kad projektas bus ne tik patvirtintas, bet ir sėkmingai įgyvendintas.

Visą interviu skaitykite čia.