Kėdainiai. Jau 30 metų Surviliškio ūkininkė Rosita Liubomirskienė šiltnamyje ir lauke, hektaro plote augina per 100 skirtingų rūšių, veislių ir formų bazilikų ir stebina išskirtiniais jų gaminiais: pagardais, aromatiniais aliejais ir actais, sirupais, uogienėmis, hidrolatais ir net smilkalais.

Už šių vertingų augalų propagavimą R. Liubomirskienė paskelbta Kėdainių rajono konkurso „Metų ūkis 2023“ nominante ir apdovanota „Už meilę bazilikams, kuri vis stiprėja“.

„Tikriausiai nėra kitų tokių aromatinių augalų, kurie pasižymėtų tokia didžiule kvapų ir skonių įvairove“, - sako ūkininkė.

Jos sukauptoje bazilikų kolekcijojeaugalai vieni nuo kitų skiriasi lapų ir žiedų spalva (nuo žalios, tamsiai raudonos iki tamsiai violetinės), dydžiu, taip pat kerų aukščiu (užauga nuo 20 iki 80 cm aukščio). O ypač aromatu, kuris dėl skirtingos eterinių aliejų sudėties primena gvazdikėlius, kvapiuosius pipirus, lauro lapus, muskato riešutus, citrinas, cinamoną, anyžius ar švelniai kvepia rožėmis.

Ūkininkė augina kvapiuosius, eugenolinius, šventuosius ir dar kitus unikalius bazilikus. Pavasarį daigus išsiaugina šiltnamyje. Dalį augalų palieka augti šiltnamyje, o kitus sodina lauko lysvėse.

Kvapieji bazilikai

Pasak R. Liubomirskienės, kvapiųjų bazilikų (Ocimum basilicum) įvairovė didžiausia:veislė Toskano auga aukštoku keru su didokais, žaliais, švelniai mėtomis kvepiančiais lapais, kurie idealiai tinka pesto

Veislė Cardinal – vieni iš įspūdingiausių, apie 50 cm aukščio bazilikų su ryškiais purpuriniais viršūniniais lapais ir žiedynais, primenančiais karūną, pasižymi aštresniu pikantišku aromatu ir ryškesniu skoniu, tinka patiekalams aromatizuoti, dekoruoti stalui ir sodinti kompozicijose su įvairiomis gėlėmis

Veislė Pourple Ball auga žemu, apie 15 cm, kereliu, violetiniais žiedais ir lapeliais, kurie tinka sirupams, uogienėms, puošybai, pagardams, džiovinti ir arbatoms. Veislė Dark Opal– kvapniais violetiniais lapeliais su žaliomis dėmėmis, labai tinka į aromatinius actus, pagardus, arbatoms.

Kvapieji bazilikai yra vienamečiai augalai, labai jautrūs šalnoms, išskyrus veislę  British, kuri puikiai auga lauke ir dera net vėlyvą rudenį. Šie aromatiniai augalai tinka aromatiniams aliejams, hidrolatams ir į pesto su kitais bazilikais. Kvapieji bazilikai žydi liepos–rugsėjo mėnesiais.

Kvapieji bazilikai Cardinal

R. Liubomirskienė pagardams su žaliais ir džiovintais pomidorais, adžikoms ir pesto ruošti naudoja žalialapius kvapiuosius bazilikus, o marinatams – violetinės lapijos atstovus.

Eugenoliniai bazilikai

Augintoja eugenolinių bazilikų (O. gratissimum) sėklų parsisiunčia iš Gruzijos ir Armėnijos augintojų. Tai – vienmečiai, 30–70 cm aukščio augalai su šakotais stiebais ir stambiais kvapniais lapais, pasižyminčiais gvazdikėlių ir kvapiųjų pipirų aromatais:Suslavi, Jerevano, Ararat ir kt. Šie augalai pražysta vėliau nei kvapieji bazilikai, tik rugsėjo pradžioje ir žydi iki pirmųjų rudeninių šalnų. Žalius ir džiovintus jų lapus tinka vartoti, kaip gvazdikėlių pakaitalą, ypač gaivų, kompotų, sulčių aromatizavimui, mėsai marinuoti. Išskirtinis jų aromatas paįvairina prieskonių mišinius.

Šventieji bazilikai

Ūkininkė labai džiaugiasi atradusi dar mažai Lietuvoje žinomus šventuosius bazilikus (O. sanctum, sin O. tenuiflorum). Iš Indijos kilę šie daugiamečiai žoliniai, itin aromatingi vaistiniai augalai turi siaurus žalius ar violetinius lapus ir purpurinius žiedus, dar vadinami tulsi žole ar tulasi.

Didžiausiu aliejingumu išsiskiriančių šventųjų bazilikų pagrindinę eterinių aliejų dalį, apie 80 proc., sudaro eugenolis. Atskiri šių augalų tipai – Rama tulsi (labiausiai paplitusi bazilikų grupė su plačiais ryškiai žaliais lapais, kurie yra šiek tiek saldūs), rečiau paplitę žalialapiai su purpuriniu piešiniu Krišna ir paprastieji laukiniai Vana tulsi.

Kasmet augintoja po keletą daugiamečių šventųjų bazilikų per žiemą išsilaiko vazonuose šviesioje patalpoje.

Pačius kvapiausius iš bazilikų – šventuosius bazilikus R. Liubomirskienė naudoja sirupams ir uogienėms aromatizuoti, gydomosioms arbatoms ruošti, smilkalams gaminti.

Dėl ypač ryškaus ir savito aromato R. Liubomirskienė iš gausios bazilikų giminės išskiriaOcimum kilimandscharicum, kuris dėl kilmės vietos ir lapijos (lapai žali su violetiniu atspalviu) bei mėlynų žiedynų spalvos dažnai vadinamas Afrikos mėlynuoju. Tinka hidrolatams ir kartu su šventaisiais bazilikais arbatoms, taip pat prieskoniams, pesto, salotoms ir pomidorams pagardinti. Jų ūgliukų atsisiunčia iš užsienio ūkininkų, nes šiuos augalus sunku padauginti sėklomis.

Ne tik pagardams

Augintoja tiek šviežius, tiek džiovintus bazilikus naudoja gamindama įvairiausius patiekalus, pagardus, šiais augalais puošia gėlynus.

Prieskoninei žaliavai naudoja ir žalius, ir džiovintus bazilikų lapus, jaunas stiebų viršūnėles ir žiedynus. Tinka visiems pupinių, pomidorų ir kitų daržovių patiekalams, mėsos, kiaušinių, sūrio valgiams, krabų, vištienos salotoms, sriuboms, padažams paskaninti.

Ypač bazilikai tinka su rozmarinais ir šalavijais virtiems bei keptiems žuvies valgiams. Bazilikai dera ir su juodaisiais pipirais, svogūnais, česnakais, mairūnais, dašiais, krapais, petražolėmis, kalendromis, mėtomis, peletrūnais.

Labai skanios visos šviežios žalios salotos, paskanintos bazilikų lapeliais, o minkšti sūriai ir daržovių sriubos prieš paduodant į stalą pabarstyti smulkiai pjaustytais bazilikų lapeliais. Bazilikais skaninama varškė, sviestas ir omletai.

Bazilikai vartojami kaip puikus komponentas sūdant agurkus, pomidorus, patisonus ir baravykus bei kitus grybus.

Susmulkinti bazilikų lapeliai pagerina kepenų patiekalų, dešrų ir kiaulienos kotletų skonį. Bazilikais gardinami avienos, jautienos, paukštienos patiekalai ar faršas.

Vartojami acto ir aliejaus aromatizavimui, suteikia pikantišką skonį baltiesiems padažams, sriuboms, salotoms ir pagardams.

Vienai patiekalo porcijai reikia 2–10 g žalių arba 0,3–0,8 g džiovintų sausų bazilikų. Į sriubas, virtus, troškintus ir keptus patiekalus šie prieskoniai dedami 10–15 minučių prieš gaminimo pabaigą, į faršą – ruošimo metu.

Kvapieji bazilikai Toskano

Susipažinkite su bazilikais

Bazilikai (Ocimum) yra notrelinių (Lamiaceae) šeimos vienamečių žolių, rečiau daugiamečių puskrūmių ir krūmų gentis. Žinoma apie 150 rūšių, savaime augančių tropikų ir subtropikų kraštuose. Tai – aromatiniai, prieskoniniai, vaistiniai ir medingi šilumamėgiai augalai, Lietuvoje dažniausiai auginami kaip vienamečiai.

Lapai ir kitos augalo antžeminės dalys yra kartoko skonio, juose gausu vitaminų C, K, P, karoteno, eterinio aliejaus. Augalas turi rauginių medžiagų, glikozidų, flavonoidų, saponinų, cukrų. Pagrindiniai baziliko sudėtyje randami aliejai yra linalolis, estragolis ir eugenolis. Vaisiai (sėklos) išskiria daug gleivių.

Bazilikai žadina apetitą, pasižymi priešuždegiminiu poveikiu esant chroniškam skrandžio uždegimui, vartojami sergant diabetu, kaip tonizuojanti priemonė pervargus ir nuo depresijos, nusilpus kvėpavimo funkcijai, sutrikus kraujo apytakai, hidrolatai ir šventųjų bazilikų užpilų kompresai gelbsti nuo aknės.