Ūkininkavimą Dzūkijoje derina su kitomis veiklomis
2021-04-27

Lazdijai. Maždaug prieš dešimtmetį vilniečių Vytauto ir Erikos Kazėnų įsigytas 7 ha sklypas poilsiui Lazdijų r. tapo paskata pradėti ūkininkauti ir persikelti gyventi į kaimą. Dabar jie čia ne tik ūkininkauja, bet ir teikia turizmo, technikos remonto bei serviso paslaugas.

Pradėję įsigytą sklypą tvarkyti, sulaukė vietinių gyventojų pasiūlymų dirbti ir prižiūrėti jų žemes, kurių apleistų, nedirbamų tuo metu rajone buvo gana nemažai. „Su žmonėmis radome bendrą kalbą, tad taip ir plėtėmės per daug nesistengdami“, – pasakoja Vytautas. Dabar Vytautas ir Erika (mat įregistruoti du ūkiai) bendrai dirba 400 ha, didžiąją dalį sudaro nuomojama žemė. Padidinti nuosavos žemės dalį  – vienas iš šeimos ūkio siekių.

Šiuo metu dirbamą plotą Vytautas įvardija kaip minimumą, jau leidžiantį ne tik išgyventi, išsilaikyti, bet ir investuoti į ūkį. Jaunų ūkininkų šeima planuoja ūkį plėsti – tam galimybių Dzūkijoje yra: konkurencija nedidelė, tad laisvos žemės pasiūla nemaža.

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

„Didžiausias mūsų ūkio minusas tas, kad dirbame gana plačiai, laukai išmėtyti dideliais atstumais, reikia toli iki laukų važiuoti, tad bandysime kuo daugiau žemių įsigyti prie namų – tai padėtų pasiekti didesnio tikslumo, efektyvumo, mažintų energijos, darbo sąnaudas, taupytų laiką“, – pasakoja ūkininkas, šiuo metu dirbantis nuo 2 iki 40 ha dydžio laukus.

Vytautas ir Erika Kazėnai su savo atžalomis Ugne ir Tauru

Derinasi prie gamtos ir siekia tikslumo

Vytauto vardu įregistruotas ekologinis, Erikos – chemizuotas augalininkystės ūkis. Pasak V. Kazėno, taip jie bando prisitaikyti prie gamtos, žemės ir krašto specifikos. Prastesniuose mažesnio derlingumo laukuose, kur chemizuotas ūkis nėra perspektyvus, neneša pelno ar darbo našumas mažas, augina ekologiškus rugius, avižas, grikius, geresniuose sėja kviečius ir kvietrugius, po truputį bando auginti ir rapsus.

Bandė ūkininkai ir belukštes avižas, pupas, speltas auginti, bet dėl rinkos bangavimų dabar jų sėja minimaliai, o kaip pagrindinius ūkio augalus įvardija rugius, avižas ir grikius – būtent šios kultūros Dzūkijoje geriausiai dera. Derlingiausi rugiai – pernai vidutiniškai jų byrėjo po 6 t/ha, avižų kūlė 4,5 t/ha. Prastokai užderėjo tik grikiai – Vytautas sako, kad po ilgų diskusijų su kitais ūkininkais nustatęs technologines klaidas, kurių stengsis išvengti.

„Didelį dėmesį skiriame tinkamų veislių pasirinkimui, sėjomainai, šiuolaikinėms technologijoms. O dirbant nelabai palankiomis ūkininkauti sąlygomis svarbiausia yra tikslumas. Jei nori rezultato, visus tręšimo, sėjos, priežiūros darbus turi padaryti tada, kada reikia, nelaukdamas ir neatidėliodamas“, – sako Lazdijų r. ūkininkas.

Kaip vieną iš specifinių Dzūkijos krašto sąlygų jis išskiria vyraujančias sausras, ypač sunkinančias vasarinių augalų auginimą – juos V. Kazėnas stengiasi pasėti kuo anksčiau, kol dar dirvoje yra drėgmės. Pradėti pavasarinę sėją anksčiau nei kituose Lietuvos regionuose leidžia ir šio krašto dirvožemio struktūra, nes čia žemės lengvesnės, jos anksčiau pradžiūsta, todėl ir į laukus su technika galima važiuoti gana anksti. Vytautas prisimena vienais metais pradėjęs sėti net kovo pradžioje, nes taip gamta diktavo, tačiau buvę ir atvejų, kai birželį teko užsėtą lauką sulėkščiuoti, nes viskas išdžiūvo, ir sėti grikius.

Ūkio techniką prižiūri ir remontuoja patys

Pradėję ūkininkauti nuo skolinto Belarus traktoriaus, pamažu Kazėnai technikos parką išplėtė, įsigydami visas ūkininkauti reikalingas mašinas. Pasak Vytauto, šiuo metu ūkis turi visai neblogą techninę bazę, kurios pajėgumų užtektų ir gerokai didesniems plotams apdirbti.

Ūkyje taikomos ariminės ir bearimės technologijos, pastarosioms teikiama pirmenybė, tačiau be plūgo neišsiverčiama ekologiniuose plotuose, mat arimas, kartu su sėjomaina, vienas iš efektyviausių piktžolių naikinimo būdų.

„Su parama nepavyko įsigyti naujų traktorių ir dėl to labai nesikremtame, nes senas daiktas yra geras daiktas. Tik reikia tinkamai išsirinkti, atsižvelgiant į patikimumą ir jo galimybes. Mums svarbu ir tai, kad galėtume techniką patys remontuoti“, – sako technikos mėgėju save vadinantis V. Kazėnas. Patys remontuodami techniką ir sutaupo, ir laisvą laiką išnaudoja, ir dviem ūkio darbuotojams užimtumą užtikrina visus metus.

Išnaudoja alternatyvaus verslo kaime galimybes

Tarp artimiausių Kazėnų ūkio planų – grūdų džiovyklos, valomosios, svarstyklių ir bokštų įsirengimas, kad galėtų sandėliuoti visą ūkio derlių ir parduoti atsižvelgdami į rinkos poreikius ir supirkimo kainas. Dabar ūkininkai pusę derliaus, dažniausiai ekologinius grūdus, parduoda per pačią javapjūtę, kitą dalį sandėliuoja ūkio garažuose.

Pasinaudodami paramos programa verslui kaimo vietovėje kurti dar praėjusiais metais Kazėnai investavo į turizmo ir serviso paslaugoms teikti reikiamos infrastruktūros sukūrimą. Pastatė pirtį, įrengė kubilą, planuoja įsteigti darbo vietą ir Dzūkijos kraštovaizdžiu norintiems pasigrožėti poilsiautojams teikti ne tik pirties ir kubilo nuomos, bet ir apgyvendinimo, esant poreikiui, ir maitinimo paslaugas.

Dar vienas įgyvendintas projektas – įrengtos dirbtuvės serviso paslaugoms teikti, aprūpintos visa reikiama įranga: keltuvu, padangų permontavimo staklėmis, freono pildymo aparatu, presu, detalių plovimo įranga. Tad šiuo metu verslus ūkininkas teikia tekinimo, virinimo, žemės ūkio technikos ir automobilių padangų montavimo, remonto paslaugas aplinkiniams ūkininkams, įmonėms, bendradarbiauja su šalimais veikiančia miškininkų bendrove.

Visą straipsnį skaitykite balandžio „Mano ūkio“ numeryje

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai