Vilnius. Dėl pavasarinio lietaus trūkumo ūkininkai situaciją vadina įtempta, bet ne kritine. Tačiau jie nesutaria, ar šiuo metu labiau nerimauja dėl šalnų, ar dėl buvusios ilgos sausros padarinių.

Gyvulių augintojai sako, kad be lietaus po žiemos neatsigauna žolė, dėl to negalima į laukus išvaryti bandų – gyvuliai neturi ką ėsti, maitinami pašarais, nors jau galėtų rupšnoti pievose ir mažinti ūkininkų kaštus.

Grūdininkai piktinasi, kad sausas pavasaris trikdo atsėti per žiemą iššalusius plotus bei vasarinėmis kultūromis užsėti laukus, į kuriuos dėl drėgmės nepavyko įvažiuoti rudenį.

Užsitęsus sausringam laikotarpiui, pasak ūkininkų, prireiks ir daugiau lietaus, kad drėgmė pasiektų šaknis – vieni sako, kad tam reikia bent 5–6 milimetrų lietaus – 5–6 litrų kvadratiniam metrui, o daržininkai norėtų bent 10–20 mm lietaus.

Nuo 1961-ųjų antras toks sausas pavasaris

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos atstovas Gytis Valaika BNS teigė, kad sausrą balandžio mėnesį ilgai stabdė vyravę vėsūs orai, tačiau ilgąjį savaitgalį atšilo, todėl sausra pradėjo intensyvėti.

Jis pranešė, kad Lietuvoje per keturis šių metų mėnesius iškrito itin mažas kritulių kiekis – vidutiniškai vos 77 mm, arba tik 44 proc. sausio–balandžio normos.

Pasak G. Valaikos, per daugiau nei 60 pastarųjų metų – nuo 1961-ųjų – truputį sausiau buvo tik 1974 metais, kai per sausio–balandžio mėnesius vidutiniškai iškrito 70 mm kritulių (41 proc. normos).

Stichinis meteorologinis reiškinys – sausra augalų vegetacijos laikotarpiu – jau yra fiksuojama keliose Panevėžio, Pasvalio, Kėdainių ir Šakių r. seniūnijose, o pavojingas, arba sausringas laikotarpis – pavienėse Akmenės, Mažeikių, Panevėžio ir Radviliškio r. vietovėse.

Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas BNS teigė, kad dėl lietaus trūkumo žemdirbiai kol kas nepuola į paniką, nors sausra yra pastebima ir pasėliams drėgmės reikėtų.

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko Audriaus Vanago, situacija nėra labai guodžianti.

„Balandis buvo pakankamai šaltas ir sausas. Tas akivaizdžiai matyti ir laukuose. Kritulių kai kurie regionai praktiškai išvis negavo po žiemos“, – BNS teigė A. Vanagas.

Tuo metu V. Buivydas sako, kad sausra labiausiai kenkia gyvulininkystės ūkiams, nes lietaus trūkumas trukdo augti žolei – gyvulių dar negalima išvesti į pievas, nes žolė žema, todėl tenka šerti šienu, silosu, šienainiu. Taip pat neaišku, ar pavyks prisišienauti žiemai..

Sužydėjusiems augalams lietaus stygius – į naudą

Sodininkams, pasak V. Buivydo, tokia sausra naudinga – pernelyg ankstyvas žydėjimas rizikingas dėl gegužės pradžios šalnų.

„Jeigu per anksti pavasarį augmenija atsigauna – saulės ir drėgmės perteklius, šiluma skatina augalo vegetaciją, tada šalna yra beprotiškai pavojinga. Kada dėl sausros suvėlina žydėti augalai, šalna tada mažiau paveikia“, – teigė jis.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininko A. Vanago teigimu, šaltos naktys pavojingiausios rapsams jų žydėjimo metu.

Anot jo, ypač po šilto praėjusio savaitgalio rapsai greitai augs, kai kur jau ir ruošiasi žydėti – geltona spalva po truputėlį bando dengtis laukai.

Tačiau A. Vanagas apgailestauja, kad dėl lietaus trūkumo nedygsta vasarojus.

„Sėklos guli taip, kaip paruoštos sėjai – tik tiek, kad jos po visą lauką išbarstytos, o ne vienoje krūvoje supiltos. Yra šalta, sausa, vėjas ypač greitai džiovina dirvos paviršių, tai tos sėklos ramiai sau guli“, – aiškino jis.

Daržininkai: reikia bent 10–20 mm lietaus

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas Paulius Andriejavas BNS tvirtino, kad daržovių augintojai baigia sėją, bet dėl lietaus trūkumo gali sulėtėti dygimas.

„Labai prasta situacija. Bloga, bet nėra dar kritinė, nes turėjome žiemą sniego ir į pavasarį įėjom gana neblogai. Bet jis vienas iš sausiausių. Ir jeigu kritulių bus 5–6 mm, nieko nepadės. Turi būti daugiau, bent jau kokie 10–20 mm. Būtina bent jau iki dešimties dienų laikotarpyje, kitaip bus blogai“, – teigė asociacijos atstovas.

G. Valaikos teigimu, jeigu ne gausus žiemos sniegas ir jo tirpsmas pavasario pradžioje, dabar situacija būtų blogesnė. Pasak jo, nuo sausros gelbėjo ir vėsus balandis.

„Kai vėsu, garavimas būna nedidelis. Iš esmės sausra pradėjo sparčiai intensyvėti tik kai orai atšilo“, – pabrėžė jis.