Kaunas. Populiarėjant tarpiniams pasėliams, augintojams kyla klausimų – kokius pasirinkti augalus, kiek sėti, kokia bus jų nauda, kiek užaugins biomasės. 

Tarpiniam pasėliui pasirinkti augalai turi atitikti auginimo tikslą. Tinkamiausios yra patikrintos vietinės rūšys ir veislės. Tarpiniame pasėlyje reikia vengti rūšių, kurios ūkyje auginamos kaip pagrindiniai augalai.

Augalų mišiniai yra geresnis pasirinkimas nei vienarūšis tarpinis pasėlis! Mišinio vertė priklauso ne nuo augalų skaičiaus, bet nuo kiekvieno komponento indėlio. Gerą mišinį galima sudaryti iš 3–4 rūšių augalų.

Mišinio pagrindinę dalį (apie 50 proc.) turėtų sudaryti intensyviai augantys, uždengiantys dirvą, užauginantys didelę masę augalai: baltosios garstyčios, aliejiniai ridikai, avižos, bitinės facelijos, taip pat augalai su skirtinga šaknų struktūra ir šaknų išsidėstymo gyliu dirvoje.

Mišinyje vertingi augalai, kurie pasižymi maisto medžiagų pasisavinimo ypatumais: fiksuoja azotą, sudaro simbiozę su mikorizės grybais, tirpdo mineralus, atpalaiduoja maisto medžiagas ir kt.

Tręšimas pagrindinio pasėlio šiaudais gali sudaryti tarpinio pasėlio augalų ir mikroorganizmų konkurenciją dėl azoto, todėl į mišinį verta įmaišyti pupinių augalų. Augdami mišinyje su kitais nepupiniais augalais, jie sumažina azoto trūkumą, be to, gali sušvelninti (susiaurinti) antžeminės masės mineralizacijos intensyvumo rodiklį (C/N).

Sudarant mišinį reikia atsižvelgti į tai, kad baltosios garstyčios ir bitinės facelijos yra labai konkurencingos ir gali stelbti kitus mišinio augalus. Pasirinktų rūšių augalai turi skirtingas savybes ir naudą.

LAMMC Žemdirbystės institute ir jo filialuose 2022–2023 m. tirti skirtingos paskirties trijų rūšių tarpinių augalų mišiniai: nušąlantis ir subyrantis (tiesioginei sėjai pavasarį), daugianaris (dirvos gyvybingumui padidinti) ir bastutinių augalų mišinys (sumažinti dirvoje mineralinio azoto kiekį, likusį po gausaus pagrindinio pasėlio tręšimo mineralinėmis N trąšomis).

Tyrimai parodė, kad įvairiuose Lietuvos regionuose auginamų tarpinių augalų mišinių biomasę lėmė sėjos laikas, drėgmės kiekis dirvoje per augalų dygimą (arba krituliai) ir vidutinė paros temperatūra rudens laikotarpiu.

Didžiausias tarpinių pasėlių biomasės derlius 2022 m. buvo Pietų ir Vidurio Lietuvos regionuose. Nedidelė tarpinių pasėlių augalų masė (2023 m.) sumažino dirvožemyje mineralinio N kiekį dažniausiai tik 0–30 cm sluoksnyje.

Augalai, užauginantys didesnę antžeminę (> 2 t/ ha) ir šaknų masę, mineralinio N kiekį reikšmingai sumažino ir gilesniame dirvožemio sluoksnyje. Iš tirtų tarpinių pasėlių geriausiai mineralinio N kiekį dirvoje sumažino baltųjų garstyčių ir aliejinių ridikų mišinys.

Tarpiniai pasėliai gali praversti daugelyje sričių ir pripažįstami kaip daugiafunkcė agrarinė priemonė. Auginant tarpinius pasėlius galima siekti šių tikslų: 'sumažinti vėjo ir vandens eroziją; apsaugoti gruntinius vandenis nuo užteršimo;

• aprūpinti sėjomainos augalus biologiniu azotu;

• pagerinti maisto medžiagų išsaugojimą ir apykaitą;

• papildyti dirvožemį organinėmis medžiagomis ir kaupti humusą;  

• pagerinti dirvožemio fizinę aplinką: sumažinti suslėgimą, pagerinti struktūrą, aeraciją, šilumines savybes, vandens laidumą;

• paįvairinti augalais trumpas sėjomainas ir paskatinti biologinės įvairovės didėjimą;

• kontroliuoti piktžolių, ligų ir kenkėjų plitimą;  

• mažinti mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimą.

Visą publikaciją skaitykite čia.