Šviežiuose grūduose ir jauname atole – pavojai gyvuliams
2020-08-07
LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis

Akademija (Kėdainių r.). Prasidėjusi javapjūtė verčia priminti seną tiesą, kurią gyvulius auginantys ūkininkai kai kada užmiršta – šviežiai nukultais grūdais gyvulių šerti negalima.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis, su mobiliąja laboratorija važiuojantis į gyvulininkystės ūkius visoje Lietuvoje, ūkininkams kaskart primena, kokie pavojai slypi, gyvulius šeriant tik ką nukultais javais arba ganant jauno atolo ganykloje.

„Negalima iškart šerti gyvulių naujo derliaus grūdais, nes gali sutrikti virškinimas, atsirasti tešmens sveikatingumo problemų, nukentėti pieno kokybė, maždaug po mėnesio gali pasimatyti ir kojų problemų. Šviežius grūdus būtina mažiausiai 2-3 savaites palaikyti, kad pakvėpuotų, pastovėtų, tik tada galima pradėti duoti gyvuliams“, - primena gyvulių augintojams gyvulininkystės ekspertas.

Šviežias grūdas turi vadinamųjų antimaistinių medžiagų, jame dar vyksta biologiniai procesai. Tokie grūdai ar miltai, papuolę į skrandį, toliau dirba neišlaisvindami gerųjų maistinių medžiagų, dėl to sutrinka skrandžio veikla, išsiskiria toksinių medžiagų, kurios apnuodija organizmą.

Vis dėlto būna, kai ūkininkai, pabaigę pernykščius pašarus (o pernai dėl sausros kai kuriuose šalies regionuose jų pagaminta per mažai), vėluojant javapjūtei, vos tik sulaukę naujo derliaus jo grūdais pašeria gyvulius.

„Atrodo, visi žino, kad negalima, bet dažniausiai sako – žinojome, bet nepagalvojome“, - iš savo patirties pasakoja V. Gudaitis.

Jeigu jau yra būtinybė duoti šviežių grūdų dėl pašarų trūkumo, tai, pasak specialisto, vis tiek sumalus būtina juos paskleistus palaikyti bent porą dienų, kad greičiau užsibaigtų biologinis procesas, arba bent jau maišyti su senais grūdais. Be to, rekomenduotina racionus papildyti vitamino E ar kitų antioksidantų turinčiais papildais. Tuomet gali pavykti išvengti pačių blogiausių pasekmių, jie gyvuliams bus mažiau pavojingi.

Šiuo metu daug gyvulių ganoma ant atolo. V. Gudaitis pastebi, kad jauna atolo žolė, kuriai netrūksta drėgmės, yra riebi, gyvuliai neretai viduriuoja, o tai rodo ląstelienos trūkumą. Tokiu atveju jis rekomenduoja gyvulius papildomai šerti šienu ar sausesniu šienainiu. Tiesa, jeigu pirma žolė nupjauta birželio pradžioje, tai šiuo metu atole ląstelienos neturėtų trūkti.

Kalbėdamas apie šėrimą, V. Gudaitis taip pat atkreipė dėmesį į dar vieną vasaros sezono problemą - musių ir kraujasiurbių vabzdžių atakas ganyklose. „Kiek įmanoma, gyvulius reikia nuo jų apsaugoti. Pastebėjau, kad šią vasarą geliančių vabzdžių įvairiuose šalies regionuose buvo nevienodai. Žemaitijoje, Skuode, ūkininkai pasidžiaugė, kad jų šiemet mažiau. Dzūkijos ūkininkai skundžiasi, kad kraujasiurbiai šiemet puola kaip niekada stipriai, o įvairūs repelentai nelabai padeda“, - dalijasi mintimis iš susitikimų su ūkininkais V. Gudaitis.

Jo teigimu, ginti gyvulius nuo kraujasiurbių reikia, kad nekiltų hipodermozė (gylių lervų sukelti inkštirai), kraujasiurbiams sugėlus tešmenį, išsivysto labai sunkiai gydomas mastitas. Nuo jų reikia saugoti ir gyvulio akis, nes gali išsivystyti infekcija. Tad periodiškai apdoroti gyvulius repelentais, pasak gyvulininkystės eksperto, yra būtina.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokius naujos valdžios sprendimus prognozuojate žemės ūkio srityje?
Orai