Plungės r. Kai prieš 20 metų tėvai Donatui Šleiniui pasiūlė uždaryti ūkį arba jį perimti, jis pasirinko antrąjį variantą ir su 12 karvių pradėjo savo ūkininkavimo istoriją. Kartu su žmona Lina ūkį išplėtė ir toliau tęsia plėtrą, nepaisydami pienininkystę vis užgriūvančių sunkumų. 

Nors pieno sektoriaus situacija, anot Linos ir Donato Šleinių, vėl keičiasi ne į gerąją pusę, tačiau pesimizmui jie nepasiduoda. Juk yra kuo džiaugtis – prieaugliui prieš trejus metus pastatyta nauja veršidė, o rudenį į naujutėlaitį tvartą persikels ir melžiamos karvės.

Darbo sąlygos pasikeis iš esmės, tikėtina, naujos technologijos padės didinti primilžį, kuris ir dabar neblogas – daugiau kaip 8 t per metus iš karvės.

Šleinių pastangos neliko nepastebėtos – jų ūkis tapo konkurso „Metų ūkis 2024“ laureatu Plungės rajone. Tai jau antras toks keturis vaikus auginančios šeimos įvertinimas, bet, Donato teigimu, jiedu su Lina stengiasi ne dėl kitų įvertinimo, o dėl to, kad būtų galima dirbti tvariau ir lengviau. 

Tai pats tikriausias šeimos ūkis, kuriame nėra samdomų darbuotojų. „Nelengva, bet susitvarkome“, – sako D. Šleinius. 

Iš ganyklos karvės sugrįš į naują tvartą 

Kai jauna šeima pradėjo naują gyvenimo etapą, Plungėje augusi Lina be baimės pradėjo melžti karves.

„Anuomet nejaučiau jokios įtampos, o dabar atsakomybė vis didėja, atsirado baimė, o jei kas nutiktų, juk visi darbai ant mūsų pečių“, – atvira L. Šleinienė.

Nerimo priežastis – nelaimingas atsitikimas, nutikęs fermoje, kai besiveršiuojanti karvė Donatui sulaužė koją.

„Vaikų padedami išsisukome, karves visi bendromis jėgomis melžėme. Bet tada aiškiai suvokėme, kad visko gali nutikti“, – prisimena Donatas ir Lina.  

Prieš trejus metus baigęs statyti prieauglio tvartą, Donatas pradėjo karvių fermos statybą – tai, anot jo, viso gyvenimo projektas. Išorės darbai baigti, reikia tik vidaus įrangos: sudėti duris, įrengti pieno bloką, sumontuoti melžimo robotą, paleisti pašarų pristūmiklį. Rudenį iš ganyklų karvės grįš į naujus namus. 

Tvartą ūkininkas stato savo ir iš banko skolintomis lėšomis. „Su europine parama būtume pastatę pusę fermos, o be paramos tos sumos užteks visai 120 karvių fermai, nors dėl infliacijos statybas išbrango“, – motyvus nesinaudoti ES parama paaiškina Donatas.

Fermos įrangai pirkti pasinaudojo investicine parama. Labai daug statybose dirba pats, kur tik gali, išsiverčia be meistrų. 

Melžimo robotą ūkininkai rinkosi atsižvelgdami į pasiūlytas sąlygas, pasidžiaugė dovanų dar gavę automatines tvarto užuolaidas. Karvėms pašarus dalins maišytuvas–dalytuvas, mėšlą valys skreperiai. Šalia tvarto stovi naujas srutų rezervuaras, kurį dar reikės uždengti. 

Šeima jau rengiasi pereinamajam laikotarpiui morališkai – ko gero, iš pradžių bus iššūkių, nes karvėms nuo rištinio laikymo teks pratintis prie visai naujo gyvenimo būdo šviesiame, erdviame tvarte, o ir melžtis reikės eiti savanoriškai. Kadangi bandoje daug jaunų karvių, ūkininkai tikisi, kad jos greičiau įpras prie naujovių. 

O senuose ankštuose tvartuose dirbti darosi vis sunkiau. „Visiems sakau, kad sportuoju štanginėje“, – su humoru apie sunkų fizinį darbą senuose tvartukuose sako Donatas. 

Visą straipsnį skaitykite gegužės mėn. žurnale „Mano ūkis“.