Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
Ūkis
Stichijų šėlsmas tapo išbandymu laukams
Stichijų žala. Grupės „Orų entuziastai“ socialiniame tinkle „Facebook“ nuotr.

Kaunas. Žemdirbių organizacijos kol kas neturi apibendrintų duomenų, kokiu mastu ir kaip nukentėjo ūkiai nuo pastarosiomis dienomis praėjusių gamtos stichijų. Liūtys, kruša, vėtros praėjo ne visur vienodai, yra nukentėjusių rajonų, yra ir nepatyrusių didesnių nuostolių. 

Pasak Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko Igno Hofmano, pavyzdžiui, Radviliškio rajone apie patirtus ūkių nuostolius nėra žinoma, nors liūtys praėjo didelės, viskas „skendo“. O tokiuose rajonuose, kaip Raseinių, Pakruojo, Joniškio, kur praėjo labai stiprios audros su ledais, yra smarkiai nukentėjusių ūkių. 

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius portalui manoūkis.lt sakė, jog Sąjunga duomenų apie patirtus nuostolius nerenka, tačiau faktų, kad gamtos stichijos padarė kai kuriems ūkiams didelių nuostolių, tikrai daug.

Bioversija m7 2024 01 02

„Po praėjusių stichijų ūkininkai socialiniuose tinkluose dalijosi tokiais vaizdais, kokių Lietuvoje, ko gero, anksčiau neteko matyti. Kai kur krušos ledai buvo kiaušinio dydžio ar netgi dar didesni. Tokie ledo gabalai, ten, kur jie iškrito, augalams nepaliko jokių šansų. Jie ne tik suniokojo pasėlius, bet ir išdaužė automobilių ar žemės ūkio technikos langus“, – pasakojo R. Juknevičius.

LŪS vadovas pastebi, kad kruša, liūtys nuo kitų gamtos stichijų, padarančių ūkiams žalos, skiriasi tik tuo, kad minėti reiškiniai lokalūs – jie praeina tik kai kuriose vietose. Skirtingai, nei vasaros pirmoje pusėje Lietuvos žemdirbius kankinusi sausra, kuri paveikė praktiškai visus rajonus ir visus pasėlius, tik ne visus vienodu mastu. 

„O liūtys, krušos yra tokie stichiniai reiškiniai, kurie kaip loterija – jeigu kam kliuvo, tai mažai neatrodo. Gali būti vienas laukas labai nukentėjęs, gali būti visas ūkis. O kaimynai gal sakytų, kad pas juos nieko nepadarė. Taigi, akivaizdu, kad tų ūkių, kuriuos paveikė pastarųjų dienų stichijos, nuostoliai gali būti labai dideli“, – sakė R. Juknevičius.

Pasak jo, guodžia nebent tai, kad ūkininkai nemaža apimtimi draudė pasėlius nuo krušos, liūčių. Skaičiuojama, kad nuo visų auginamų pasėlių apdraustų nuo minėtų žalų gali būti apie trečdalį. Taigi, patirtus nuostolius iš dalies turėtų padengti draudimas. Žinoma, blogiausia tiems, kurie pasėlių ar technikos nebuvo apdraudę.

„Pastaroji situacija šia prasme labiau valdoma, negu žalos dėl sausros. Draustis nuo sausros daugelis ūkininkų nesiryžo dėl didelių įmokų. O jos didelės dėl to, kad sausros padaro itin didelių nuostolių ir draudimo įmonės be perdraudimo paslaugos tiesiog nepajėgios įsipareigoti kompensuoti tokias žalas. 

Taigi, draudimas nuo sausros tampa labai brangus. Tiesa, Lietuva kaip ir turi fondą, kuris niekada nebuvo panaudotas tam perdraudimui kompensuoti. Tai nepadaryta grynai dėl techninių dalykų. Galbūt po šių metų „pamokų“ bus padarytos išvados ir kitais metais turėsime geresnę situaciją“, – sakė R. Juknevičius.

LŪS vadovo nuomone, kadangi gamta tampa vis mažiau nuspėjama, tai ūkininkams gali padėti tik rizikų valdymas pasinaudojant pasėlių draudimu. „Žemės ūkio politika turėtų būti orientuojama į tai, kad draudimas taptų labiau prieinamas didesnei daliai žemdirbių. Būtų labai gerai, kad ūkininkai galėtų apdrausti nors pusę visų pasėlių plotų“, – svarsto R. Juknevičius.

Tai, kad po savaitgalio ir pirmadienio gamtos stichijų šėlsmo nuotaikos liūdnos, sako ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Anot jo, lietaus labai reikėjo ir kukurūzams, ir pievoms, ganykloms, tačiau šįkart dalyje vietovių tas lietus atėjo kartu su vėju ir kruša. Tiesa, stichija ėjo šuorais, tad ir situacija visoje Lietuvoje labai skirtinga.

„Labai daug žalos pridarė vėjas ir kruša, ypač šiaurės Lietuvoje. Ties Joniškiu stogus draskė, apie Žagarę jau visi girdėjote, kliuvo pamario pusėje. Kas dar buvo nenukūlę, tiems absoliučiai iškūlė rapsus, išdaužė kukurūzus, nupjovė lapus, teliko stiebai. Pupos, žirniai – sumaitoti. Prastai ir sodams – išdaužė lapus, obuolius.

Kruša pridirbo labai daug žalos. Žinoma, nevisi yra apsidraudę, niekas nemanė (kad gali taip būti – red.). Kai kurie, turbūt, pirmą kartą gyvenime matė kaip pračiuožė ta audra, vėjas ir kruša“, – portalui manoūkis.lt pasakojo J. Sviderskis.

Ar stiprus lietus labai sutrikdė javapjūtę? LŽŪBA atstovo teigimu, tikėtina, kad kokybei atsilieps, tačiau vis dėlto tai nebuvo savaitę ar ilgiau trukę lietūs. Jei tai gyvulininkystės ūkis – jam tarsi kompensuosis, nes galės pasirengti pašarus, kurių itin trūksta. „Negalės įvažiuoti dieną ar kitą, bet nemanau, kad tai bus dideli nuostoliai tiems ūkiams, kurie gavo tik lietaus“, – sakė J. Sviderskis.

Jis teigė nededantis vilčių, kad dėl pastarųjų dienų sulauks rūpesčio iš Žemės ūkio ministerijos. Anot jo, „ten nė vienam nė kiek nerūpi“.

Vis dėlto šie metai nestokoja išbandymų žemės ūkiui: pieno krizė, išbrangusios gamybos priemonės, ilgai užsitęsusios šalnos, sausra ir dabar kruša. „Dabar džiovinimas, žinoma, bus velniškai brangus. Elevatoriai susikėlę kainas, už 1 proc. nudžiovinimą ima 7–8 Eur, tai yra labai daug. Jiems viskas turi ekonomiškai atsipirkti, o ką daryti žemdirbiui – jis kraštinis (...) Rudenį valgysime brangią duoną. Žemdirbio dalis toje duonoje tėra maždaug 10-12 proc., šiuo atveju likusi dalis – kepėjų, bet viskas bus suversta žemdirbiui, kad pabrango žaliava“, – kalbėjo J. Sviderskis.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Su kokiu klaidingu stereotipu apie ūkininkus susiduriate dažniausiai?
Visos apklausos