Kauno r. Ūkininko Kęstučio Svečiulio sojų lauke (Pagynėje, Babtų sen.) išbandytas didžiausias pasaulyje kombainas New Holland CR11.

Pasak bendrovės „Lytagros“ vadybininko Pauliaus Svilio, šis rotorinis kombainas ypač tinka ankštinėms kultūroms ir kukurūzams kulti.

„Prie šio kombaino šiandien (derlius buvo dorojamas spalio 8-ąją, – red. past.) sukomplektuota juostinė lanksčioji pjaunamoji MacDon, kuri, paprastai tariant, leidžia pjauti palei žemę ir susirinkti visą derlių be nuostolių arba juos minimizuoti. Tai aktualu kuliant sojas, nes jos labai žemai nokina savo ankštis“, – paaiškina P. Svilis.

Įmonės „Lytagra“ „New Holland“ kombainų vadybininkas Paulius Svilis sako, kad kombainas New Holland CR11 ne tik didžiausias, bet ir pralaidžiausias pasaulyje

Ūkininkas K. Svečiulis priduria, kad pjaunant su įprastomis pjaunamosiomis galima prarasti net iki 0,5 t/ha derliaus.

Su šia MacDon pjaunamąja sojos nukuliamos be nuostolių arba su minimaliais praradimais

Tiesa, šis kombainas dar yra ir pralaidžiausias pasaulyje. Pasak „Lytagros“ atstovo, tokią reputaciją jam pelnė iš esmės atnaujinta konstrukcija: išplatinta nuožulnioji kamera, padidintas sietų plotas ir grūdų bunkerio (talpina 20 tūkst. l) talpa, didesni rotoriai, galingesnis variklis, dviem greičiais veikianti iškrovimo sistema (159 arba 210 l/sek.).

Kitoks sezonas

Šiemet dėl neįprastų meteorologinių sąlygų sojos K. Svečiulio laukuose subrendo vėliau nei įprasta, todėl kūlimas nusikėlė į spalį, nors dar rugsėjį darbus planuota baigti.

Sojas sėjo balandžio 15 d. – neįprastai anksti Lietuvos sąlygomis. „Lietuvai tai netipiškas laikas. Šiaip turėtume sėti vėliau – gegužės pradžioje. Šiemet tai darėme anksčiau, nes balandžio vidury buvo labai šilta, net iki 26 °C“, – pasakoja ūkininkas.

Ūkininkas Kęstutis Svečiulis įžvelgia daug sojų privalumų

Tiesa, vėliau streso sojoms sukėlė pavasarinės šalnos. „Pas mus iki -10 °C vietomis buvo, – tikina K. Svečiulis. – Tad jos mėnesį nedygo, kol šalčiai nesibaigė.“

Sojas Kęstutis augino jau trečiąjį sezoną. Plotą, palyginti su praeitais metais, padvigubino - iki 60 ha, o tai sudaro apie 10 proc. visų pasėlių. Kitąmet plotą vėl planuoja didinti.

„Matome potencialą. Sojos – labai nereiklūs ir labai naudingi augalai, kaupia azotą. Po sojų galima iš karto sėti žieminius augalus ir jų net nereikia tręšti azotinėmis trąšomis“, – privalumus vardija pašnekovas.

Liska veislės sojos šiemet Pagynėje kultos spalio 8-ąją

Ūkininkas augina kanadietiškas veisles – Mayrika, Marzena, Liska ir Brunensis. Anksčiau bandė ir lenkiškų, ir kitų šalių veislių, bet kanadietiškos pasiteisino geriausiai.

Derlius šiek tiek mažesnis

Pasak Kęstučio Svečiulio, vidutinis šiųmetis derlius priklausė nuo veislės – svyravo nuo 2,5 iki 3,64 t/ha. Liska veislės prikulta 3,64 t/ha (neinokuliuotų – 1,3 t/ha).

„Šiemet derlius mažesnis nei pernai, kai siekė vidutiniškai 3,5 t/ha, nes sojos patyrė streso dėl šalnų“, – teigia Kętutis. Tiesa, jo teigimu, Pietų Lenkijos ūkininkai pernai kūlė ir iki 6 t/ha, o bandymo stotyse šiemet ten pavyko gauti ir 7 t/ha derlių.

Ūkininkas sako, kad sojų priežiūra gana paprasta – panaši kaip žirnių. Tik jų bent jau kol kas nereikia purkšti fungicidais ir insekticidais.

„Vieni privalumai. Vienintelis minusas, kad sojos vėliau subręsta, tad jas vėliau reikia ir kulti. Kita vertus, mes jau laisvi būname, kai jas kulti reikia, tad tai padaryti galime ramiai“, – sako Kęstutis.

Ūkininkas sojas parduoda Lenkijos supirkimo įmonėms, šiemet pardavė po maždaug 350 Eur/t. „Tikimės, kad kaina dar pakils, – viliasi K. Svečiulis. – Dabar visų kultūrų supirkimo kainos kritusios ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.“ Pernai už toną gavo nuo 375 iki 415 eurų.

Kęstutis taip pat aprodė Jurbarko r. ūkininko Rapolo Liorinco pagamintus sojų rupinius ir aliejų. „Noriu parodyti, kad jau galime Lietuvoje ne tik užauginti sojas, bet ir jas perdirbti“, – pabrėžia K. Svečiulis.  

Jurbarko r. ūkininko Rapolo Liorinco pagaminti sojų rupiniai ir aliejus

„Norime įvesti naują kultūrą“

Sojų potecialą įžvelgia ir Joniškio r. ūkininkas Vytautas Miliškevičius. Jas augina taip pat jau trečiąjį sezoną. Šiemet sėjo tik kanadietiškos Liska veislės sojas 13 ha plote. Pernai kūlė vidutiniškai 2,5 t/ha.

„Pas mus pavasarinės liūtys buvo, tai sojas pasėjau vėliau – gegužės 13 d. Visa laimė, kad 13 d. nebuvo penktadienis“, – šypsosi ūkininkas.

Ūkininkas Vytautas Miliškevičius sojas augina jau trečiąjį sezoną

Dėl vėlesnės sėjos Vytautas sojų dar nenukūlė. Sako, kad dar bent 1–2 savaites iki kūlimo tikrai reikės laukti. Nors pernai sojas nukūlė rugsėjo 30 d., nes orai buvo sausesni.

Ūkininkas, lygindamas sojas su kitomis ankštinėmis kultūromis, sako, kad jam, kaip ir daugeliui ūkininkų, užauginti gerą ir kokybišką pupų ar žirnių derlių pastaraisiais metais tampa vis sunkiau.  

„Derlingumo vėl trejus metus iš eilės nėra, o galutinis rezultatas lygus nuliui. Šiemet žirniai tiko tik pašarams, todėl už toną mokėjo 220 Eur/t. Nieko gero“, – tikina ūkininkas.

Kol kas Vytautas sojas parduoda lenkams, tačiau yra ŽŪK „Joniškio aruodai“ narys, todėl susibūrė su dar keturiais sojų augintojais. Visi bendrai augina apie 80 ha sojų, jie bandys produkciją realizuoti per kooperatyvą.

Ūkininkai planuoja gaminti sojų rupinius, kad pasiektų didesnę pridėtinę vertę ir pelningumą.

„Gal daugiau ūkininkų į tai įtrauksime. Ne vien man, daug kam vis sunkiau užauginti ankštinius augalus. Tad norime įvesti dar vieną kultūrą“, – sako pašnekovas.