Sniegas ant žydinčių sodų ir rapsų laukų
2020-05-12

Kaunas. Šis rytas pasitiko neįprastais vaizdais – medžiai svarino nuo sniego apsunkusias šakas, dar vakar taip ryškiai geltonavę žydinčių rapsų laukai didžiojoje šalies dalyje slėpėsi po puria sniego danga. Tačiau mokslininkai sako, kad didelių nuostolių šis sniegas neturėjo padaryti.

Gegužės 12 naktį iškritęs sniegas žalos nei žydintiems žieminiams rapsams, nei sodams neturėtų padaryti. Mat pats sniegas yra maždaug 0 laipsnių temperatūros substancija, todėl žiedų nenušaldo.

Ir nors laukai iš ryto atrodė tikrai radikaliai pakeitę vaizdą, esant teigiamai temperatūrai sniegas sparčiai tirpsta, o augalai atsitiesia nuo jo naštos.

Linas Agro2 20 05 015

VDU Žemės ūkio akademijos Bandymų stoties direktorius profesorius Rimantas Velička, rytą apžiūrėjęs Bandymų stoties laukus, skuba žemdirbius nuraminti: šis sniegas tik pagausins taip trūkstamos drėgmės atsargas, o nuostolių pasėliams neturėtų padaryti.

Taip gegužės 12-osios rytą atrodė rapsai Kauno rajone laukuose

„Devintą ryto jau važinėjau po laukus. Situacija tikrai nėra grėsminga. Manau, šis sniegas tik pagausins drėgmės atsargas dirvoje. Aišku, situacija priklausys ir nuo to, kaip rapsai yra pasirengę: kokiu laiku jie buvo pasėti, ar buvo nupurkšti augimo reguliatoriais, ar sutrumpinti stiebai. Mūsų laukuose pasėliai tolygūs, augalai vienodo aukščio, sniegas juos tik šiek tiek nulenkė, bet nenulaužė“, - sako R. Velička.

Tiesa, profesorius priduria, kad jau yra sulaukęs signalų, jog kai kuriuose šalies regionuose sniegas aplaužė augalus – nulūžo aukštaūgių rapsų viršūnės. Tokiu atveju be derliaus nuostolių, ko gero, nebus apsieita, bet gali būti ir taip, kad viršūnių nulaužimas paskatins šoninių šakų dominavimą, stipresnį jų augimą. Paprastai būtent ant šoninių šakų užauga didesnioji derliaus dalis.

Socialinės paskyros Suvalkijos ūkininkai nuotraukos - rapsai gegužės 10 ir 12 dienomis

„Matyti, kad šiek tiek nuo sniego yra pagulę rugiai, bet jie iki plaukėjimo, manau, atsities. Žieminiai kviečiai labai gerai atlaikė sniegą, taip pat ir vasarojus. Iš ryto mūsų laukuose buvo 6 cm storio sniego danga. Svarbiausia, kad nebuvo minusinės temperatūros.

Meteorologų duomenimis, mūsų rajone per parą iškrito 28 mm kritulių, iš jų per praėjusią naktį 21 mm – lietaus ir šlapio sniego pavidalu. 28 mm kritulių tai yra maždaug pusė mėnesio normos, bet drėgmės atsargos dar nėra atsistačiusios“, - sako R. Velička.

Kviečiams sniegas žalos neturėtų padaryti, o tik papildys dirvos drėgmės atsargas

Profesoriaus pastebėjimu, gamta darosi labai nenuspėjama ir laimi tie žemdirbiai, kurie plačiau taiko nearimines technologijas, nes tai padeda išsaugoti dirvoje drėgmę. Taip pat planuojant pavasarinius pasėlių priežiūros darbus, buvo svarbu neapsigauti: vegetacija šiemet neprasidėjo anksčiau negu paprastai. Tiesiog klaidinantį įspūdį darė per visą žiemą žaliavę pasėliai.

„Apgavo žaluma, kuri buvo visos žiemos metu. O vegetacijos pradžia atitiko daugiamečius vidurkius“, - sako R. Velička ir pataria žemdirbiams vėl prisiminti fenologinius ženklus, planuojant vasarojaus sėją atkreipti dėmesį į laiką, kad pražysta ievos ar šalpusniai, nes laukiniai augalai labiau jaučia gamtą.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Darius Kviklys taip pat skuba sodininkus nuraminti – sniegas obelų žiedų nenušaldė. Nuostolių soduose gali kilti nebent tuo atveju, kai buvo padaryta klaidų formuojant vaismedžius: tokiu atveju šakos išlinko ar net išlūžo dėl sniego naštos.

Trumpalaikis sniegas obelų žiedų neturėjo nušaldyti, tačiau jeigu toliau išliks vėsūs orai, mažės bičių, kurios apdulkina augalus, aktyvumas

„Žiedams šio ryto sniegas tikrai nepakenks. Didesnių nuostolių gali atnešti atvėsę orai artimiausiomis dienomis – kai vėsu, mažėja bičių aktyvumas. Kauno apskrityje dabar yra masinis obelų žydėjimas, todėl bičių vaidmuo labai svarbus. Jei jos neskraidys, dalis žiedų liks neapdulkinti ir tada, žinoma, jau kalbėsime apie derliaus sumažėjimą“, - sako D. Kviklys ir priduria, kad obelų žiedai palyginti gerai atlaiko 1-1,5 laipsnių šaltį.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gegužės 12 d. 9 val. duomenimis, daugiausiai sniego yra susikaupę Marijampolės, Kauno, Panevėžio ir Utenos apskrityse, danga didesnė ir Lazdijų, Alytaus rajonuose.  Pasak sinoptikės Margaritos Kirkliauskaitės, pietiniuose ir rytiniuose rajonuose tebedrebia šlapdriba, tad Druskininkų, Varėnos, Trakų, Šalčininkų, Vilniaus, Švenčionių, Ignalinos rajonuose iki pietų, tikėtina, kad sniego danga padidės ir iki 2 cm.

„Aišku, temperatūra dabar kyla, sniegas šiek tiek tirpsta ir  vėliau ta sniego danga ilgiau laikysis miškingose vietose, kur tirpimo procesas mažesnis. Nors šaltukas pasilaikys, bet, manau, rytoj jau nieko nebeliks, nes keliaujantis rytojaus frontas neša daugiau lietaus pavidalo kritulius, šlapdribos labai nedaug. O kadangi kiekiai vietomis gali būti ir iki 5 mm, tai viską turėtų nutirpinti, nors temperatūros išlieka neaukštos“, - portalui manoūkis.lt antradienį ryte sakė M. Kirkliauskaitė.

Vis dėlto, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozėmis, ir toliau išlieka minusinės temperatūros tikimybė. Ateinančią naktį pietiniuose ir rytiniuose rajonuose minusinė temperatūra prognozuojama tiek ore, tiek dirvos paviršiuje. Kitomis naktimis šalnoms tikimybė išlieka dirvos paviršiuje.

Fotogalerijoje pateikiame nuotraukas iš socialinių tinklų (Virginijaus Stumbrio, Dainiaus Šerono, Kęstučio Obelevičiaus, Onos Bartkaitės, Augenijos Ruželienės, Remigijaus Peleckio, Vilmos Živatkauskienės), kaip šiandien ryte atrodė miškeliai, laukai, sodai ir sodybos Kėdainių, Rokiškio, Kauno, Radviliškio ir kituose rajonuose.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai