Smulkus ūkininkas džiaugiasi atradęs savo kelią
2021-04-14

Joniškio r. Braškes auginantis Manfredas Rudis sako, kad savame ūkyje ir dvylika valandų atidirbus nuovargio nesijaučia. Smulkaus ūkio verslas plečiamas, planuose – ir perdirbimas, ir sertifikuotas daigynas.

Manfredas prisimena, kad ūkio pradžia nebuvo lengva. Turėjo seną traktoriuką, kelis savos gamybos padargus dar iš senelio ūkininkavimo laikų.

„Kai senelis pasimirė, žemė atiteko tėveliui, jo sesei ir močiutei. Visi sprendė – parduoti ar ne. Aš visą laiką buvau prie ūkio, patiko ūkio darbai. Nusprendžiau, kad žemę reikia naudoti“,– ūkio istoriją pasakoja Manfredas, pridurdamas, kad pirmus metus šiaip ne taip ir išsivertė prašydamas visų – ūkininkaujančių kaimynų, studijų draugų, šeimos – pagalbos.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Joniškio r. ūkininkas pripažįsta nuo pat pradžių norėjęs auginti uogas, dar būdamas vaiku pasiklausinėdavęs ir supratęs, kad auginant braškes įmanoma pragyventi turint ir mažesnį žemės plotą.

„Pas mus vyrauja augalininkystė. Visi migliniais ar ankštiniais augalais verčiasi, o mano žemės – 6,19 hektaro. Kai išsityriau dirvą, paaiškėjo, kad ji - ideali braškėms“,– pasirinkimą komentavo ūkininkas. Pernai ūkyje auginta 2,2 ha, šiais – 3,7 ha braškių. 

Ūkis pasinaudojo ES parama

Nusprendus žemės neparduoti, svarbu buvo rasti lėšų investicijoms, tad su žmona nusprendė pasidomėti paramos galimybėmis. Pradėjus ieškoti informacijos, parama jau pasinaudoję ūkininkai iškart nukreipė į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Joniškio r. biurą.

Gauti paramą pavyko. Už ją ūkininkas įsigijo traktorių, trąšų barstytuvą, purkštuvą, daigų sodinamąją, laistymo sistemą, išsikasė vandens telkinį, rengiant projektą atsipirko ir visos administracinės paslaugos. Savų lėšų reikėjo pridėti tik kelis tūkstančius. Šiemet bus baigti visi projekte numatyti darbai.

„Beliko tik braškes pasisodinti. Jau apie 7000 daigų esu pasiruošęs. Dar liko apie 18000. Juos per savaitę „išsitrauksiu“, per 2–3 d. pasisodinu ir ramiai puoselėju viską laukdamas, kol atvažiuos manęs tikrinti“, – apie paskutinius projekte numatytus darbus kalbėjo ūkininkas ir džiaugėsi, kad bendradarbiavimą su LŽŪKT Joniškio r. biuro konsultantėmis nuo pradžios lydi sėkmė. Dabar ir ūkio buhalterinė apskaita čia tvarkoma.

Pirmuosius A+ ir A klasių daigus ūkininkas pirko iš Olandijos. Dabar juos daugina ūkyje – praėjusį pavasarį iš pirmo braškyno daigų pasodintas antras hektaras. Šiemet ketinama užsodinti dar 1,5 ha. Iš jų derliaus dar nebus – vyras žiedus nuskainioja, leidžia daigams labiau įsišaknyti, kad prileistų ūsų ir kitais metais jau būtų galima suformuoti lysvę.

Braškes sodina plačiai

Nors pernai koją dėl darbuotojų kišo pandemija, į pagalbą atėjo šeima ir derlius tikrai nudžiugino. Iš kokybiškai suformuotų lysvių 1 ha priskinta 10 t braškių. Braškynui nemažai nuostolių pridaro paukščiai. Norėdamas atbaidyti, ūkininkas naudoja vanago imitacijos aitvarus, leidžia ir garsinius plėšriųjų paukščių įrašus, pernai pabandė ir tinkliuką tiesti. Vis dėlto M. Rudis skaičiuoja, kad pernai sparnuočiai 2-3 tonas nulesė.

„Nespėjau visų apsaugoti. Lietus sugadino, vabalai, nes stengiuosi nenaudoti per daug insekticidų. Juos naudoju tik žydėjimo pradžioje, kad iki skynimo nieko neliktų augale. Juk patys tas uogas valgome, savo vaikams duodame, visiems aplink siūlome. Einu ekologiškumo link“,– pasakoja Manfredas.

Braškės čia sodinamos plačiai ir nors daug kas stebisi dėl tokio pasirinkimo, vyras teigia, kad jam taip patogiau tvarkytis. „Sodinu kas 1,5 m, prie traktoriaus kabinu savos gamybos padargą, kuris apžergia lysvę, prileidusią ūsų. Diskai kas 50 cm ją suformuoja, o noragėliai šiek tiek pakelia perteklinius daigus, esančius tarpuvagiuose. Juos surenkame rankomis“, - pasakoja žemdirbys. Jo lysvėse - Rumba, Adrija, Sonsation, Malvina veislių braškės, planuojama išbandyti ir Christine.

Nors ūkis smulkus, reikia ir papildomų rankų – pernai per piką dirbo 14 žmonių. Šiemet, tikėtina, reikės apie 30. „Du mėnesius nemažai žmonių įdarbinu - iki uogų būna vien ravėjimas. Nors tarpueilius susitvarkau mechaniškai, su traktoriuku. Nuskynus derlių, viską nupjaunu – piktžoles, braškių lapus, patręšiu, naudoju herbicidą, kad sunaikintų daugiametes piktžoles. Kitaip su jomis nesusitvarkyčiau“,– pasakojo Manfredas.

Sezono metu kiekvieną savaitgalį uogomis prekiaujama Joniškio turgavietėje, dar viena prekybos vieta yra miesto centre, braškės pirkėjams vežamos ir į namus.

Planuose - perdirbimas

M. Rudis pasakoja, kad didžiulis galvos skausmas – realizuoti braškes per parą laiko. Tad kyla minčių apie perdirbimą. Tad ir baigiamojo darbo tema VDU Žemės ūkio akademijoje - perdirbimas. Tirdamas savo auginamas uogas vyras nustatė, kurios skaniausios šaldytos, džiovintos šalčiu (liofilizuotos).

Perdirbimui planuojama pritaikyti dabar kiek apleistą ūkinį pastatą, pasinaudojus parama, jį būtų galima restauruoti, pastatyti šaldytuvą, atvėsinimo kamerą. „Yra svajonių apie džemus, tyreles, sultis. Jau domėjausi, kiek visa įranga kainuoja. Dar svajoju įteisinti daigyną. Ir dabar galima parduoti daigus, tik norint gauti sertifikatą, kad jie tikrai kokybiški, reikia įteisinti. Norisi ir techniką atsinaujinti“, – planus vardijo ūkininkas.

Jis pabrėžia, kad ūkininkaujant jam itin svarbu sąžiningumas. „Žmonėms sakau – darykite taip, kaip sau. Aš jums taip pat būsiu sąžiningas, matysiu, kaip jūs dirbate, ir sąžiningai mokėsiu. Man patinka bonusą sumokėti už gerą darbą“, - pasakoja žemdirbys, šio principo nepamiršdamas ir su pirkėjais.

Norėdamas išparduoti likusias vakarykštes uogas, jis sako ne tik sumažinantis kainą, bet ir tiesiai šviesiai pasakantis, kodėl ji tokia. „Žmonės pastebi, kad kaina žemesnė, o braškės atrodo taip pat. Sakau, kad jos vakar, o ne rytą skintos. Tada stebisi, koks sąžiningas ūkininkas. Aš tikrai nenoriu nieko apgaudinėti“, – apie darbo principus kalba M. Rudis.

MŪ, LŽŪKT inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai