Sėklinių bulvių rinkoje dar daug chaoso
2021-04-22

Klaipėdos r. Bulvės – antroji duona, tačiau mūsų šalyje liko vos du sertifikuotą bulvių sėklą į rinką tiekiantys sėklininkystės ūkiai. Jų verslą į kampą spraudžia sunkiai suvaldoma šešėlinė prekyba nesertifikuota bulvių sėkla, kurią naudoja ir mėgėjai, ir profesionalūs daržininkai.

Vidaus rinkoje užaugintomis ir sertifikuotomis sėklinėmis bulvėmis apsodinama vos 4–8 proc. visų bulvių pasėlių Lietuvoje, mat mūsų šalyje nuo seno įprasta tiesiog pasilikti sėklai smulkesnių gumbų iš praėjusių metų derliaus. Nesvarbu, kad krenta derlingumas ir plinta ligos.

Net ir Nacionalinės kokybės produkcijos (NKP) schemose dalyvaujantys augintojai, nekalbant jau apie kitus daržininkus, neturi įpareigojimo tam tikru periodiškumu įsigyti sertifikuotos aukštos kategorijos sėklos ir užsodinti ja dalį laukų. 

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Tai, kad ūkiai taupo ir apeina geros agrarinės praktikos reikalavimus, t. y. metų metus neperka aukštos kategorijos bulvių sėklos, pažeidžia ir veislių teisinę apsaugą, nes 40 proc. pasėlius deklaruojančiųjų sistemingai nenurodo veislių pavadinimų, pažymėdami „nežinoma veislė“. 

Deklaruojant mažesnį negu 10 ha bulvių pasėlį, apskritai neprivaloma nurodyti veislės, nors tokio dydžio pasėlis duoda mažiausiai 200 t derliaus,tad jį pasodinęs ūkininkas turėtų būti laikomas aktyviu rinkos dalyviu, nes pats su šeima tokio kiekio nesuvalgys. 

Tarp maistinių bulvių augintojų yra ir nesertifikuotų bei neteisėtai platinamų sėklinių bulvių ūkių, kurių skelbimai apie parduodamas bulves „sodinimui“ pasirodo reguliariai kiekvieną sezoną, o dabar, išpopuliarėjus socialiniams tinklams, tokiems prekeiviams yra tiesiog aukso amžius.

Žinoma, Valstybinė augalininkystės tarnyba atidžiai tikrina situaciją, tokius pardavėjus įspėja nutraukti prekybą ir nedelsiant išimti skelbimą, tačiau tai per menki svertai, kad rinka būtų sukontroliuota. 

Situaciją dar labiau paaštrino karantinas

Lietuvoje sertifikuotas sėklines bulves augina ir į rinką tiekia tik du ūkiai – bendrovė „Šaka“ ir Petro Vasiliausko ūkis „Vfarm“. Pastarojo komercijos vadovė Rugilė Gikarė aktyviai siekia tvarkos sektoriuje ir situaciją vaizdžiai palygina su prieš kelis mėnesius garsiai nuskambėjusiu skandalu dėl nelegalių šunų veisyklų.

„Tik bulvės neturi tokių liūdnų akučių kaip šunys, tad ir didesnio atgarsio visuomenėje su savo skundais nesulaukiame“, – pastebi R. Gikarė. 

Petro Vasiliausko ūkio „Vfarm“ komercijos vadovė Rugilė Gikarė aktyviai siekia tvarkos sektoriuje ir situaciją vaizdžiai palygina su prieš kelis mėnesius garsiai nuskambėjusiu skandalu dėl nelegalių šunų veisyklų

Jos nuomone, bulvių sėklininkystės ūkiams keliami reikalavimai yra neproporcingai griežti ir dažnai pertekliniai. Tarkime, numatyta, kad dėl žiedinio puvinio kontrolės registruoti sėklinių bulvių augintojai ir augintojai, kurie toje pačioje vietoje augina ir sėklines, ir maistines bulves, yra tikrinami kiekvienais metais, imant mėginius iš viso derliaus, o tyrimų išlaidų niekas nekompensuoja. Maistinių bulvių augintojai tokius tyrimus atlieka kas 3–4 metus ir gauna bent dalinę kompensaciją iš valstybės biudžeto. 

Prieš metus paskelbus karantiną, daugiau kaip mėnesiui buvo uždarytos visos sėklų parduotuvės. Dalis suvytusių bulvių pakuočių, anksčiau patiektų prekybos partneriams, buvo grąžintos, o patirti nuostoliai finansiškai užkrauti sėklinių bulvių augintojams. Tuo metu nesertifikuotos sėklos (parduodamos kaip maistinės bulvės) prekybos niekas nestabdė. 

Pernai pavasarį „Vfarm“ ūkyje dėl sustabdytos prekybos liko neparduota ir buvo kompostuota 195 t sėklinių bulvių, o patirti nuostoliai siekė beveik 50 tūkst. eurų. Deja, sėklininkystės ūkiai ir vėl pajuto diskriminaciją, nes paramos negavo, nors maistinių bulvių ūkiams buvo skirta laikina, iki 100 tūkst. Eur siekusi, valstybės pagalba dėl neparduotos šviežios produkcijos viešojo maitinimo sektoriui.

Bulvių sėklininkystė niekam nereikalinga? 

Sertifikuotos bulvių sėklos auginimo technologija yra triskart brangesnė negu maistinių bulvių. Iš kur susidaro toks savikainos skirtumas? Pirmiausia dėl elitinių (aukštesnių kategorijų) dauginimui skirtų bulvių aukštos kainos Europoje. Antra, dėl virusinių ir karantininių ligų rizikos – kasmet dalis pasėlių neaprobuojama. Trečia, dėl ligų prevencijos, kadangi liepos gale stabdoma augalų vegetacija, todėl sėklinių bulvių pasėlio derlius yra perpus ar triskart mažesnis negu maistinių bulvių.

Sėklinių bulvių sertifikavimas yra sudėtingas procesas, apimantis ūkio atestavimą, sėklinio bulvių pasėlio aprobavimą, sėklinio pasėlio derliaus laboratorinius tyrimus, mėginių ėmimą iš sertifikuoti paruoštų sėklos siuntų (paženklintų oficialiomis etiketėmis), sertifikuotos sėklos siuntos tikrinimą vegetaciniais tyrimais ir laboratorijoje. Sertifikuojamos sėklinės bulvės pereina labai daug tikrinimo stadijų, už kurių kiekvieną sėklininkystės ūkis sumoka visus mokesčius ir rinkliavas. 

Efektyvus sertifikuotos bulvių sėklos subsektorius yra būtinas bulvininkystės sektoriui palaikyti ir formuoja šio sektoriaus pažangą. Tačiau pastaruosius trejus metus stebima ryški bulvių sėklininkystės ūkių desperacija.

„Jokia parama, kurią gauna maistinių bulvių augintojai, mums neskiriama ir palaikymo nesulaukiame. Palyginti su kitais daržovių augintojais, sektorius yra diskriminuojamas, apleistas ir niekam nereikalingas“, – liūdnai konstatuota R. Gikarė. 

Visą straipsnį skaitykite „Mano ūkio“ balandžio mėnesio numeryje

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai