Šaltesni orai dar gali pakenkti pasėliams
2021-03-04

Pasvalys. Skaičiuojame pirmąsias kalendorinio pavasario dienas, o žemdirbiai su palengvėjimu konstatuoja, kad nerimas dėl žiemkenčių sklaidosi – atrodo, kad augalai šią išbandymų negailėjusią žiemą ištvėrė visai neblogai. 

Kiekviena žiema žemdirbiams išbandymas, nes žieminių augalų, kaip derlingiausių ir pelningiausių, auginama vis daugiau, taigi ir rizika dėl jų išlikimo vis didesnė. Žiemkenčių plotus didinti paskatino ir vis dažniau pasitaikančios švelnios žiemos, kai temperatūra nuo nulinės padalos į vieną ir kitą pusę menkai tepasislinkdavo.

Ką tik pasibaigusi kalendorinė žiema buvo kitokia – ir atšiauresnė (oro temperatūra atskiruose rajonuose nukrito iki -25, o vietomis ir iki -27 oC), ir snieginga (vietomis iškrito 35–45 cm sniego).

RVAC 21 09 30

Pasak mokslininkės, Lietuvos agronomų sąjungos narės dr. Stanislavos Maikštėnienės, sniegas visada yra gera augalų apsauga nuo šalčio, tik blogai, kad šįkart jis iškrito ant nesušalusios ar vos sustingusios žemės paviršiaus.

„Susidarė pavojus augalams uždusti, iššusti ir ligoms plisti, ir tai kėlė nerimą žemdirbiams. Tačiau stipresnių atšilimų nebuvo ir kietesnė sniego pluta nesusidarė. Vasario pabaigoje sniegas pradėjo lėtai tirpti ir akyti, leisdamas prasivėdinti pasėliams, o kovo pradžioje galutinai ištirpo, atidengdamas gražiai žaliuojančius laukus ir išsklaidydamas žemdirbių nerimą“, – sako S. Maikštėnienė.

Lietuvos agronomų sąjungos narė Stanislava Maikštėnienė sako, kad permainingi kovo orai dar gali koreguoti dabar palyginti gerai vertinamą žiemkenčių peržiemojimą

Po gausesnio sniego pasipildė drėgmės atsargos dirvožemyje, kurių trūkumas jautėsi rudens sezoną, ir tai pagerins augalų vystymosi sąlygas.

Mažesnio laidumo dirvožemyje nuo storos sniego dangos kiek labiau nukentėję galėtų būti žieminiai rapsai: jų apatiniai labai parudę, tačiau augalai, atrodo, gyvybingi.

Ankstyvesnės sėjos, labiau suvešėjusiuose žieminių kviečių pasėliuose matyti kiek daugiau pavasarinio pelėsio.

Pavasarinis pelėsis labiau išplitęs žieminių miežių pasėliuose, kadangi jie yra anksčiau sėti ir platesni lapai suformavo didesnę biomasę

„Kovo pradžia – dar ankstyvas pavasaris. Nors ir gerai atrodo peržiemoję pasėliai, tačiau galutinį sprendimą apie pasėlio būklę padaryti dar sunku ir per anksti. Meteorologai prognozuoja ilgesnį ar trumpesnį šaltesnių orų sugrįžimą, kuris, be abejo, pakenks žieminiams augalams, nes naktį numatoma neigiama temperatūra vos ne iki -10 oC, o dieną – teigiama“, – pastebi S. Maikštėnienė.

Dėl temperatūrų kaitos augalai dirvoje gali būti kilnojami ir traukomos jų šaknelės. Tačiau patirtis rodo, kad nuo pavasarinių šalnų ir augalų iškilnojimo labiau nukenčia silpni, sekliau įterpti, silpnai įsišakniję augalai.

Stiprūs žieminių kviečių pasėliai nuo pavasarinių šalnų neturėtų labai nukentėti, nebent po ilgesnio šilto periodo būtų staigus atšalimas. „Svarbu kuo anksčiau pasėlius pamaitinti, o ten, kur daugiau pelėsio, būtų gerai ir pagerinti aeraciją juos nuakėjant“, – pataria mokslininkė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai