Kaunas. Užsitęsusios stiprios šalnos kirto daugeliui žemės ūkio augalų, ypač žieminiams rapsams. Šimtų pranešimų apie nukentėjusius pasėlius sulaukę draudikai vertina situaciją, kalbama apie milijoninius galimus nuostolius ūkiams.

Balandžio paskutinį dešimtadienį per šalį nuvilnijo stiprių šalnų banga. Temperatūra dirvos paviršiuje kai kur krito net iki -10 ℃, ore irgi pasitaikė šalčių iki -6 ℃ ir daugiau. Gegužės pirmąjį dešimtadienį užėjo antroji šalnų banga. Nors ji buvo truputį švelnesnė negu balandį, tačiau truko ilgai.

Nuo šalnų nukentėjo visi Lietuvos regionai, tik ne visi vienodai. Be to, šalnų poveikis priklausė ir nuo dirvožemių, pasėlių būklės, mikroklimato. Pavyzdžiui, pamiškėse šalnos pasireiškia silpniau.

Situaciją dėl šalnų poveikio augalams galima įsivaizduoti, žinant, kad vien tik pasėlių savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialas „VH Lietuva“ jau yra sulaukęs daugiau kaip 600 pranešimų apie nukentėjusius augalus. O juk ne visi pasėliai šalyje apdrausti.

Kaip portalui manoūkis.lt sakė „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika, bendras nukentėjusių pasėlių plotas, apie kuriuos žemdirbiai pranešė, sudaro daugiau kaip 28 tūkst. ha (iš jų apie 25 tūkst. ha yra pažeisti rapsai). Tikėtina, kad šis skaičius dar didės, kadangi šalnos tęsėsi ir pastarąją savaitę. Kiekvieną dieną draudikai sulaukia žemdirbių naujų pranešimų. Daugiausiai kreipiasi augintojai iš Pietų, Vidurio Lietuvos.

Pagal dabartinius „VH Lietuva“ filialo turimus duomenis, apdraustų pasėlių, apie kurių patirtą šalnų žalą gauta pranešimų, draudimo vertė sudaro apie 46 mln. eurų.

Yra pranešimų ir apie kitus nuo šalnų nekentėjusius pasėlius, pavyzdžiui, kviečius, vasarinius augalus, bet kur kas mažiau. Apie sodo ir daržo augalus šiuo atveju nekalbama, nes nuo šalnų jie nedraudžiami.

Atliekami pirminiai vertinimai

Kokia gali būti žieminiams rapsams ar kitiems lauko augalams padaryta šalnų žala finansine ir derliaus praradimų išraiška, pasak draudikų, kalbėti dar anksti, kadangi ne visi augalai vienodai paveikti.

„Apie nuostolius kalbėti dar anksti. Dabar atliekame apžiūras. Pirmiausiai vertiname tuos laukus, kuriuos žemdirbiai ketina atsėti“, – sakė M. Rusteika.

Draudikai vertina šalnų paveiktus žieminius rapsus („VH Lietuva“ nuotr.)

Pasak jo, yra tokių rapsų pasėlių, kuriuos šalčiai paveikė negrįžtamai, tai tokius augintojai nutaria visai panaikinti, įdirbti žemę ir sėti vasarinius augalus. Šalčiai labiausiai paveikė žemose vietose, durpžemiuose augintus rapsus.

„Tokiems ūkiams už apdraustus ir visai nušalusius rapsus jau esame sumokėję ir kompensacijų, kadangi žala aiški. Tačiau masiškų atsėjimų nėra. Didžioji dauguma apdraustų rapsų nėra visai žuvę, šalnos augalus paveikė iš dalies ir skirtingu mastu. Ūkininkai tokių pasėlių nenaikina, palieka augti. Tokiais atvejais žalos galutinai paaiškės tik tuomet, kai bus užmegztos ankštaros. Tuomet vėl vertinsime pasėlių būklę – koks derliaus netekimas. Rapsai tokie augalai, kurie iš dalies atsikuria – pažeidus vienas, augina naujas šakas. Tam reikia drėgmės ir šilumos. Tačiau kuo labiau augalai išsivystę, tuo šalnų žala gali būti didesnė“, – sako M. Rusteika.  

Pasak pašnekovo, žieminiams kviečiams padaryta šalnų žala yra kur kas mažesnė. Nors paveiktų augalų taip pat esama.

Šį pavasarį nuo šalnų gerokai nukentėjo ir Lenkijos žemdirbiai, pasak M. Rusteikos, ypač daug žalos šalčiai padarė Mozūrijos kraštui. O mūsų šiaurinių kaimynų latvių situacija kur kas geresnė, draudikai yra gavę vos kelias dešimtis pranešimų apie šalnų paveiktus pasėlius.