Pupų derlius gausus, bet kokybę sugadino kenkėjai
2020-09-22

Kaunas. Pupų derlius, kaip ir daugelio kitų žemės ūkio augalų, šiemet gausus. Derlingose žemėse kuliama po 4,5 t/ha, o kai kuriuose laukuose net ir po 6–7,5 t/ha byra. Tačiau kokybė nedžiugina – daug pupų su skylutėmis.

Kai žalinimui deklaruojamuose plotuose buvo uždrausta naudoti cheminius augalų apsaugos produktus, žirnių ir pupų plotai nebesiplečia, netgi ėmė mažėti.

Žirnių 2017 m. mūsų šalyje buvo deklaruota net 171 tūkst. ha, 2018 m. – 112 tūkst. ha, 2019 m. – 79 tūkst. ha, o šiemet – 64 428 ha. Pupų plotai mažėja ne taip smarkiai: šiemet jų deklaruota 58 655 ha, pernai buvo 56 tūkst. ha, o 2017 ir 2018 m. – po 73 tūkst. ha.

Linas agro mob 21 08 02+ bioversija 21 08 02

Taigi, pupų auginame nemažai, o tai lemia spartesnį jų kenkėjų plitimą. Skylutės – tai pupinių grūdinukų pažeidimai. Šie įkyrūs pupų kenkėjai plito jau pernai.

Pupinių grūdinukų (angl. Broad bean weevil, lot. Bruchus rufimanus) pažeidimai – skylutės pupų sėklose

Mokslininkės pastebėjimai

Pasak LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėjos Romos Semaškienės, kontroliuoti pupinius grūdinukus sunku. Nuo šio kenkėjo rekomenduojama purkšti užsimezgus pirmosioms ankštims, o vėliau, esant reikalui, purškimą pakartoti. Vienas purškimas insekticidais ir pernai, ir šiemet nuo grūdinukų saugojo menkai.

Pupinių grūdinukų vystymosi ciklo lervų stadija vyksta grūduose tiek lauke, tiek sandėlyje. Jeigu lervos besimaitindamos sužaloja užsimezgusios sėklos gemalą, jos nebesudygsta. „Šį pavasarį atlikus 2019 m. derliaus pupų tyrimus, nustatyta, kad pupinių grūdinukų pažeistos sėklos sudygo kur kas prasčiau negu nepažeistos. Net 18 proc. pažeistų sėklų nesudygo visai, o nepažeistų nesudygimas buvo tik 2 proc.“, – sako R. Semaškienė.

Mokslininkė pripažįsta, kad tiksliai pataikyti purškimo laiką yra nelengva.

„Šiemet jau aiškiai matėsi, kad lervučių buvo vos pradėjusių formuotis ankštims. Manyčiau, reikėjo 2 ar net 3 purškimų insekticidais, norint apsaugoti pupas nuo grūdinukų“, – pastebi R. Semaškienė.

Kai ant pupų pasimato kiaušinėlių, tai ženklas, kad jau skraido grūdinukų suaugėliai. Iš kiaušinėlių išsirita lervutės ir labai greitai lenda į besiformuojančių pupų vidų.

Pupų ankštis su pupinių grūdinukų kiaušinėliais

„Kartais klaidingai galvojama, kad pupiniai grūdinukai yra sandėlio kenkėjai. Jų visas dauginimosi ciklas praeina lauke. Iš dalies lervučių išsirita vabaliukai ir lieka žiemoti lauke, o dalis lervučių su pupomis nukeliauja į sandėlį. Todėl laikant pupas, reikia nuolat stebėti, kas vyksta, kad pupos nepradėtų kaisti“, – sako R. Semaškienė.

Ūkininko patirtis

Kauno r. ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius šiemet turėjo 86 ha pupų, jas baigė kulti rugsėjo 16 d. Derliaus vidurkis turėtų būti apie 4,5 t/ha.

„Kai pradėjome kulti pupas, drėgnumas buvo 20 proc., o paskutines nukūlėme 16 proc. drėgnumo. Kadangi pupos buvo palyginti sausos, tai kuliant smarkiai skilinėjo – apie 8 proc. buvo skaldytų pupų. Ir matau, kad labai daug sėklų su skylutėmis, tad, ko gero, visas parduosiu kaip pašarines“, – sako V. Žmuidzinavičius.

Jis priduria, kad už pašarinių pupų toną gauna 193 eurus, dar nemažai atskaičiuojama už nudžiovinimą iki 14 proc. drėgmės.

Ne visi ūkininkai pajėgia patys išsidžiovinti pupas, nes tai sunkus darbas, reikalaujantis ir sumanumo, ir energetinių sąnaudų. Džiovinant pupas šiluminėmis džiovyklomis, vienu praleidimu per džiovyklą negalima jų drėgnio sumažinti daugiau kaip 2–3 proc. vienetais, džiovinama masė neturi įkaisti daugiau kaip 30 ºC, o džiovinimo temperatūra neturi būti didesnė kaip 35 ºC.

Paprastai vienu kartu išdžiovinti nepavyksta. Pupų masė apdžiovinama iš kraštų, tada leidžiama drėgmei iš vidurinio sluoksnio pereiti į kraštus (kol drėgmė pasiskirsto tolygiai, reikia laiko), tada masė vėl džiovinama, kol pasiekiama reikalinga bazinė drėgmė. Žinoma, sausesnėms pupoms išdžiovinti gali pakakti ir aktyviosios ventiliacijos, džiovinant aplinkos temperatūros ar pašildytu oru.

„Kitais metais esu suplanavęs sėti 100 ha pupų, to man reikia pagal sėjomainas. Sėju žieminius kviečius, po jų rapsus, tada vėl kviečius, po jų garstyčias žalinimui, kurias rudenį sulėkščiuojame ir 18–20 cm gyliu apariame. Tada pavasarį sėjame pupas“, – savo sėjomainos ratą vardija 470 ha dirbantis ūkininkas ir priduria, kad net ir esant ne itin patrauklioms pupų supirkimo kainoms, jas verta auginti vien dėl teigiamos įtakos dirvožemiui.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar jus tenkina šio sezono kviečių ir rapsų supirkimo kainos?
Orai