Prognozuotus rekordus keičia neramus laukimas
2021-07-22

Kėdainių r. Pagaliau startavusi ir įsibėgėjanti javapjūtė net ir patyrusius ūkininkus verčia peržvelgti metų pradžioje sudėliotus planus. Pasak ūkininko Jono Talmanto (nuotr.), po praėjusių metų rekordinių derlių, šiemet teks tenkintis gerokai kuklesniais rezultatais. 

Prieš kurį laiką daugelio visuomeninių pareigų, tarp kurių buvo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkų postai, atsisakęs J. Talmantas ne tik labiau įsitraukė į kasdienius darbus, bet startavus javapjūtei pats sėdo už kombaino vairo. 

„Jau visai netrukus į ūkį turi atkeliauti naujas, galingas kombainas, tai juo tikrai pats nebandysiu važiuoti į laukus. Bet patikima ir patikrinta senąja technika pasitikiu ir žinau, kaip su ja elgtis. Kai dabar vėl grįžau prie ūkio, tai net įdomu buvo pačiam kulti“, - šypsodamasis sako J. Talmantas. 

RVAC 21 09 30

Tačiau šypsena po pirmų naujo derliaus kūlimo dienų patyrusio ūkininko veide pasirodo vis rečiau. Pažiūrėjus, kiek rapsų atvežta į sandėliavimo vietą, optimizmas išgaravo. 

„Pernai žieminių rapsų kūlėme apie 7 tonas iš hektaro. Šiemet, nukūlus vienus geriausių mūsų laukų, turime maždaug 3,5 t/ha. Vadinasi, rapsų derlius užaugo perpus mažesnis. Kitaip ir būti negalėjo, juk šaltas ir drėgnas pavasaris išvargino augalus, o vasarinės kaitros juos tiesiog pribaigė. Dabar reikia spėriai suktis, kad spėtume bent jau laiku derlių nuimti“, – sako J. Talmantas. 

Šiemetinis žieminių rapsų derlius nuvylė – jis dvigubai mažesnis negu pernai

Jis pirmiausia kombainus išsiuntė į žieminių rapsų laukus, vėliau savo eilės lauks žieminiai kviečiai. Jei nekyla jokių nenumatytų problemų, jo darbuotojai per dieną pasiruošę nukulti apie 100 ha pasėlių. 

Ne plečia, bet mažina ūkį

J. Talmantas ūkininkauja drauge su sūnumi Ovidijumi, kuris atsakingas už techniką ir inžinerinius sprendimus, bei posūniu Pauliumi, kuriam patikėti agronominiai klausimai. Ši trijulė dirba po kiek daugiau nei 400 ha žemės. 

„Jau penkeri metai ūkių nebeplečiame, o net šiek tiek sumažinome. Esame iš tų, kuriems reikia ne kiekybės, o kokybės galutiniame rezultate. Dirbti vien dėl paties darbo būtų nesąmonė. Jei už nuomojamos žemės hektarą reikia mokėti kosmines sumas, tai tokių sandorių geriau nė neturėti. Savos žemės turime maždaug apie 70 procentų iš to, ką dirbame“, – sako 30 metų ūkininkavo patirtį turintis ūkininkas. Jau keleri metai jis su savo ūkio komanda augina žieminius rapsus ir žieminius kviečius, vasarinius salyklinius miežius bei pupas. 

„Galiu tik pasidžiaugti, kad man padeda vaikai, kurie po bandymų ir darbų užsienyje, įsijungė į ūkio reikalus. Ūkininkavimas nėra paprastas darbas. Tai – sunkus, sudėtingas ir rizikingas verslas, priklausomas ir nuo pono Dievo, ir nuo valdžios politikos. Neretai ūkininkai girdi pavydžių replikų ir jiems klijuojamos milijonierių etiketės. Galiu patikinti, kad dažnas toks „tituluotas“ milijonierius skaičiuoja tiek milijonų, kiek turi paskolų bankuose. Jei su dabartine patirtimi kas nors laiko mašina mane grąžintų į praeitį, tikrai nebesiimčiau ūkininkavimo. Turiu veterinaro išsilavinimą, tai, manau, gydydamas kačiukus ir šuniukus, neblogai uždirbčiau“, – svarsto J. Talmantas. 

Tvariu ūkininkavimu aplenkė laiką

J. Talmantas, paklaustas nuomonės apie laukiančius pokyčius siekiant ūkininkauti tvariai, tik šypteli: „Mes jau ne vienus metus dirbame vadovaudamiesi Žaliojo kurso gairėmis“. Jo ūkyje jau aštuoniolika metų dirbant laukus nenaudojamas plūgas, reguliariai daromi dirvožemių agrocheminiai tyrimai ir tiksliai skaičiuojama, kiek, kur ir kokių berti trąšų. 

„Gerokai sumažinome kalio ir fosforo tręšimus. Matome, kad šių trąšų žemėje yra, bet dar ieškome sprendimų, kaip jas suaktyvinti ir ką daryti, kad augalai pasiimtų tiek kalį, tiek fosforą. Be to, netaupome gerai, kokybiškai ir patikimai technikai. Pavyzdžiui, iš karto paskui kombainą važiuoja traktorius su universaliu padargu, kuris kokybiškai nuskuta ražienas ir tuo pačiu pasėja posėlį. Esant reikalui, jis galėtų ir trąšas įterpti, bet mes šio tręšimo esame atsisakę“, - pasakojo J. Talmantas. 

Paskui kombainą į laukus išvažiuoja traktorius su universaliu padargu, skutančiu laukus ir pasėjančiu posėlinius augalus

Ūkyje yra įrengta ir maža laboratorija, kad būtų galima pasitikrinti nukulto derliaus kokybę. „Mums rūpi, kad būtų dirbama tvarkingai ir moderniai. Daug dėmesio būtina skirti ir žmonėms, kurie darbuojasi ūkyje – juk jie pagrindinis faktorius geram galutiniam rezultatui pasiekti“, – patikina Jonas Talmantas. 

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai