Pirmasis Lietuvoje sausmedžių uogynas: pasirinkimas nenuvylė
2019-10-21

Alytaus r. Prieš kelerius metus vieni pirmųjų Lietuvoje įkūrę valgomųjų sausmedžių uogyną, kauniečiai Rita ir Darius Dereškevičiai savo pasirinkimu nenusivylė – uogakrūmius nesunku prižiūrėti, jie gerai auga, kasmet duodami vis gausesnį skanių ir vertingų uogų derlių.

Iš JAV ir Tolimųjų Rytų kilusius sausmedžius sodininkai mėgėjai Lietuvoje augina jau kelis dešimtmečius. Nors jie dar gana reti tiek sodininkų sklypuose, tiek komerciniuose uogynuose, pailgos, melsvos spalvos uogos populiarėja.

Kaunietės žiniomis, prieš dvejus metus mūsų šalyje sausmedžių plotai užėmė apie 17 ha, o praėjusiais metais jie padidėjo daugiau nei dvigubai – iki 40 ha.

R. Dereškevičienės nuomone, vis didėjantį uogų augintojų susidomėjimą sausmedžiais lėmė selekcininkų sukurtos naujos veislės, vedančios stambias, saldžias, nuo krūmo nebyrančias uogas, ir nesudėtinga uogakrūmių priežiūra.

Sukurta daugiau kaip šimtas sausmedžių veislių: ankstyvų – sunokinančių uogas anksčiau už braškes, gegužės mėnesį, ir vėlyvų –  derlių duodančių birželio pabaigoje ir netgi liepos pradžioje. Vienų uogos turi aitrumo, kitų – labai saldžios, saldžiarūgštės, aromatingos.

Skanios, vertingos sausmedžių uogos vis labiau traukia Lietuvos uogų augintojų dėmesį

Visų valgomųjų sausmedžių veislių uogose gausu vitaminų, mineralų, antioksidantų, jas galima šaldyti, džiovinti, virti uogienę, gaminti įvairius patiekalus. Reikia tik išsirinkti labiausiai patinkančią veislę.

Apie uogininkystę negalvojo

Įsigydami sodybą ant Nemuno kranto Margaravos kaime Alytaus rajone, Dereškevičiai galvojo apie poilsį vaizdingame gamtos kampelyje, o ne ūkininkavimą. Abu diplomatijos ir tarptautinių santykių magistrai, o Rita dar ekonomikos bakalaurė, gimę ir užaugę mieste, apie žemės ūkį ne ką išmanė.

„Neplanavau dirbti žemės ūkyje, jei prieš aštuonerius metus, įsigijus sodybą, man kas būtų pasakęs, kad jūs čia turėsite sausmedyną, dirbsit žemę, nebūčiau patikėjusi. Neįsivaizdavau savęs užsiimančios tokia veikla, tačiau gyvenime daug kas apsiverčia“, – su šypsena pasakoja R. Dereškevičienė.

Auginti uogas sutuoktiniai nusprendė norėdami sutvarkyti ir prasmingai panaudoti aplink sodybą besidriekiančius 3,5 ha apleistos, kūmais ir piktžolėmis užėjusios žemės. Kadangi kelias į sodybą eina labai stačia nuokalne, atvežti durpių buvo neįmanoma, tad lietuvių pamėgtos šilauogės atkrito.

Mieste gimusi ir užaugusi Rita Dereškevičienė negalvojo, kad taps uogų augintoja

Atsitiktinumas ar lemtis – draugai pasiūlė pabandyti auginti Lenkijoje populiarius sausmedžius. Pasiūlymas sudomino, iki tol apie sausmedžius nieko negirdėjusi R. Dereškevičienė pasinėrė į  informacijos apie šias uogas paieškas. Panaršiusi po internetą bei kitus šaltinius, moteris suprato,  kad sausmedžiai labai perspektyvi uoga. 

„Jos turi daugiau vitaminų nei kurios kitos uogos, yra eksportuojamos, lengvai skinamos, augalai atsparūs ligoms, žydi labai anksti pavasarį, tad nebijo šalnų, būdingų Lietuvai. Žiedai nenušąla net esant minus 8 laipsniams šalčio. Nereiklūs žemei, kiekvienais metais sparčiai augantis krūmas duoda vis gausesnį derlių. Dar vienas privalumas – uogakrūmiai ilgaamžiai, gerai dera iki 25-30 metų“, – R. Dereškevičienė išvardijo pagrindinius kriterijus, kuriais vadovaudamiesi nusprendė įkurti sausmedyną. 

Stebėdami dirbančius miestiečius vietiniai dzūkai kraipė galvas ir gąsdino, kad prapuls, o dabar, matydami rezultatą, gėrisi įveistu uogynu ir giria jo šeimininkus.

Plantacijoje tūkstančiai uogakrūmių

Dereškevičių ūkyje, Nemuno šlaite ir pakrantėje, auga 9 tūkstančiai krūmų trijų veislių sausmedžių. Kauniečiai pasirinko dvi lenkiškas veisles: Vojtek ir Zojka bei kanadietišką IndigoGem. Vienų ir trejų metų sodinukus parsivežė iš Lenkijos medelyno.

„Perkant sodinuką, svarbiausia žiūrėti, kad būtų geros šaknys, o pasodinus jį apgenėti, pirmais metais išskinti žiedus, kad gerai įsišaknytų ir sustiprėtų“, – pataria R. Dereškevičienė.

Sausmedžiai kryžmadulkiai, todėl norint sulaukti gero derliaus, patartina auginti bent dviejų veislių uogakrūmius. Nereikia bijoti sodinuko amžiaus. Po kelerių metų vienmetis sodinukas nuo trejų metų nelabai kuo skirsis.

Uogyne įrengta laistymo sistema, nuo paukščių, mėgstančių skanias uogas, ginasi tinklais, mat per lauką ištemptos juostelės su prikabintais balionais, aitvarais ir kitomis, paukščius turinčiomis atbaidyti priemonėmis, mažai gelbsti. Labai svarbu uogyną aptverti, nes uogas mėgsta zuikiai ir stirnos.

Į dažnai užduodamą klausimą, kodėl nesirinko rusiškų veislių, sausmedžių augintoja paaiškina, jog augalui svarbi klimato zona. Kadangi mes labiausiai panašūs su lenkais ir šiek tiek su kanadiečiais, tai ir rinkosi atitinkamas veisles.

Sausmedžių uogynas. Uogakrūmių dengimas tinklais - patikimiausia apsauga nuo paukščių

Planus koreguoja gamta

Apie sausmedžių auginimą, priežiūrą informaciją Dereškevičiai po kruopelytę renkasi iš įvairių šaltinių, domisi kanadiečių, amerikiečių, rusų bei lenkų sausmedžių augintojų patirtimi. Šeima džiaugiasi, kad pamažu informacijos atsiranda ir Lietuvoje, tačiau kol kas mūsų šalies specialistai į visus rūpimus klausimus atsakyti negali.

„Visiems, kurie kreipiasi informacijos ar seminarų metu akcentuoju, kas yra literatūroje ir kokia mano patirtis. Jau spėjau įsitikinti, kad veislių aprašymai neatitinka realybės. Galbūt tai priklauso nuo vietos, nuo augimo sąlygų“, – sako sausmedžių augintoja. 

Praėjusią vasarą Dereškevičiai iš plantacijos planavo surinkti apie 15 tonų uogų, tačiau nuskynė tik 3. Praėjusiais metais sausmedžių derlius buvo 7 tonos.

R. Dereškevičienės nuomone, prastą derlių lėmė po šiltos bangos atšalę orai. Sausmedžiams žydint, Dzūkijoje buvo minus 10 laipsnių šalčio, tad vos pradėję skraidyti vabzdžiai vėl sulindo į savo slėptuves ir neapdulkino uogakrūmių.

„Ateinančiais metais reikės galvoti apie kamanes, į kurią pagalbą žiūrėjau skeptiškai. Gyvename miškų apsuptyje, atrodė, kad čia pakankamai vabzdžių. Sausmedžius apdulkina laukiniai vabzdžiai, nes jiems žydint bitės beveik neskraido“, – pasakojo moteris.

Derlių augins eksportui

Sausmedžių augintoja pataria, kad besiruošiantys auginti šiuos uogakrūmius, pirmiausiai turėtų atsakyti į klausimą, koks bus tikslas – sau, prekybai Lietuvoje ar eksportui. Suskaičiuoti visus pliusus, minusus ir tik tada rinktis veisles.

„Mes iš karto nusprendėme auginti tik eksportui. Su vyru pasiskaičiavome, kiek galėsime užauginti, ir kiek galėsime parduoti. Mūsų skaičiavimais, turėtume užauginti 20 tonų, nes mažesnio kiekio užsienio pirkėjui neparduosi“, – apie derliaus realizavimą kalbėjo augintoja.

Išsikelti tikslai lėmė ir kitus veislių pasirinkimo kriterijus – transportabilumą, galimybę derlių nuimti kombainu (tinka serbentų skynimo) ir uogas užšaldyti.

Kol neužaugino reikiamo kiekio, nuskintas uogas realizuoja Lietuvoje. Šeštadieniais prekiavo ūkininkų turguje Kaune ir Tymo turguje Vilniuje. Dalį pagal užsakymus išvežioja draugams ir pažįstamiems bei kitiems norintiems šių vertingų uogų. Virė uogienę, liofilizavo, netgi vyną Lietuvos vyndariai iš jų išaugintų uogų gamino.

Pradėjusi prekiauti sausmedžių uogomis, R. Dereškevičienė pastebėjo, kad lietuvius dar reikia pripratinti prie jų. Kauniečiai jau šiek tiek žino, o vilniečiams reikia aiškinti, kokios tai uogos,  neretai sausmedžius painioja su šilauogėmis.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai