Prienų r. Jolitos ir Deimanto Kairiūkščių šeima daugiau kaip du dešimtmečius darbuojasi pieno ūkyje. Per kelis dešimtmečius didinta banda, pastatyta nauja ferma, pasitelktos naujos technologijos, rašo agroakademija.lt.

Dabar ūkio dydis – 230 hektarai. Erdviame, jau trečius metus naudojamame tvarte svarbiausias melžimo procesas robotizuotas – įrengti du melžimo robotai. „Dabar aš – laisva“, – sako Jolita, prisiminusi, kiek laiko trukdavo melžti, kai robotų nebuvo.

Ūkininkė pasakoja, kad karves pripratinti prie robotų nebuvo sudėtinga, dabar pirmąkart apsiveršiavusias telyčias pratina tris dienas, vėliau jos ateina pačios. 

„Atrankos nebūna, ką turime, tą turime. Kuri nepasimelžia, laikau „ligoninėje“. Ryte ir vakare išleidžiu ir pamelžiu. Jei roboto melžikliai neužsideda, karvės nebrokuojamos. Sunkiau, kai galiniai speniai sulipę vienas prie kito. Telefone turiu programėlę – vis pažiūriu, kaip vyksta melžimo procesas. Kai kas nors ne taip, ateini ir pataisai. Pati sužiūriu rujas, ar karvės veršiuojasi. Turiu suvesti į kompiuterį“, – pasakoja ūkininkė.

Per parą iš 85 karvių robotai primelžia 1,5 t pieno, jį superka žemės ūkio kooperatyvas.

Tvarte yra ne tik juodmargių, bet ir Lietuvos šėmųjų karvių. Jolita pasakoja, kad norėjo jų atsisakyti, bet apsigalvojo pastebėjusi, jog yra kiek tvirtesnės, vėliau ir pieno duoda šiek tiek daugiau.

Į ganyklas genamos tik užtrūkusios karvės ir veršingos telyčios, kitos laikomos tvarte. „Išgename ryte, o vakare pargename, nes kiekvieną naktį bijai, kad nepasileistų. Veršelių visai neleidžiame, nes yra vilkų. Pasitarėme su kitais ūkininkais, kurie sako, kad nėra geriau, kai visi gyvuliai po stogu. Be to, per karščius veršiukams palankiau tvarte nei saulėje“, – pasirinkimą komentuoja Jolita.

Plačiau apie J. ir D. Kairiūkščių ūkį skaitykite agroakademija.lt.