Šilalės r. Genetika, šėrimas ir ūkio valdymas - tai trys banginiai, ant kurių laikosi vienas produktyviausių šalyje Tomo Raudoniaus pieno ūkis. Praėjusiais metais šiame ūkyje vidutinis primilžis iš karvės siekė beveik 10,2 t 4,49 proc. riebumo ir 3,24 proc. baltymingumo pieno.

Dėl pieno krizės šiemet teko priimti skausmingą sprendimą - mažinti primelžiamo pieno kiekį, nes kiekvienas kilogramas reiškia papildomus nuostolius. Ūkyje per dieną dabar pagaminama 5 t natūralaus pieno - visa tona mažiau, tad pieno gamyba sumažinta maždaug 20 proc. Jeigu situacija pieno rinkoje pasikeistų, karvių produktyvumą atstatytų per 2-3 mėnesius.

Nepaisant pastarųjų metų sunkumų, Raudonių ūkį galima vadinti pavyzdiniu: sveika ir produktyvi holšteinų veislės karvių banda, puikios jų laikymo sąlygos, jaunas, perspektyvus ir kvalifikuotas darbuotojų kolektyvas bei daug žinių sukaupęs, verslus ūkio savininkas.

Tomą ūkininkauti paskatino tėvai - Violeta ir Antanas Raudoniai

Tomas ūkininkauti pradėjo 2007 m. Baigęs studijas Kauno technologijos universitete, grįžo į ūkį padėti tėvams. Pirmieji dveji metai buvo labai sunkūs, pačiam teko visus būtinus darbus dirbti ir ūkyje, ir fermoje. Bet dabar moka viską, nes norėdamas suprasti, kaip ir kas vyksta fermoje, jis perėjo visas grandis. Tas sunkus mokymosi laikotarpis padėjo tvirtus pamatus ateičiai.

Pradėjęs ūkininkauti be didesnės patirties, Tomas iškart suprato, kad turi mokytis, nes teorija nėra laužta iš piršto, ją ūkyje reikia taikyti kartu su praktika. Pradedančiam ūkininkui tuo metu labai padėjo nepriklausomas konsultantas Kastytis Litvinas, iš jo Tomas įgijo ir teorinių, ir praktinių žinių. Visą informaciją apie genetiką, šėrimą ir pats analizavo, gilinosi, kas, kaip ir kodėl vyksta.   

Kai Tomas suprato svarbiausias ūkininkavimo pieninkystės ūkyje tiesas ir jas pritaikė praktikoje, rezultatai pranoko lūkesčius.

Kad bandos genetikoje  kažkas negerai, Tomas sakosi supratęs vos pradėjęs ūkininkiauti. Sėklinti karvės atvažiavęs sėklintojas klausdavo, ką naudoti - mėsinio ar pieninio buliaus spermą? Jeigu pieninio, tai daugiau klausimų nekildavo, o jeigu mėsinio, tai būdavo pateikiamas dar vienas - belgą, herefordą ar angusą?

„Supratau, kad į pieninės bandos gerinimą nekreipiame jokio dėmesio, tokia tada buvo bandos genetika", - apie išmoktą pirmąją pamoką pasakoja Tomas. Kai neteisingai pasirinko ir pirmąjį pieninį bulių reprodukcijai (pasirodė, kad tai nebuvo bulius gerintojas), štai tada iš esmės pradėjo gilintis į genetiką. „Tai užgavo mano ambicijas, nutariau, kad daugiau manęs neapgaus. Taip atsiradau Lietuvos galvijų veisėjų asociacijoje, pradėjau konsultuotis su K. Litvinu", - apie pažintį su karvių genetika pasakoja T. Raudonius.

Raudonių ūkyje tvartai šviesūs, erdvūs ir švarūs

Jis net pernelyg smulkmeniškai į viską žiūrėjo, bet tai pasiteisino. Dabar ūkininkas džiaugiasi, kad kažkada, kai vidutinis primilžis iš karvės nesiekė 6 t per metus, o gyvulių sveikatingumas buvo prastas, jis nusprendė naudoti kelių bulių spermą. Juk vienai karvei reikia vienokių savybių, kitai - kitokių. „Prastesnes karves sėklinome su belgų mėlynuoju, už veršelius gautus pinigus skirdavome brangesnei pieninių bulių spermai nusipirkti", - taip Tomas gerino melžiamų karvių genetiką. Dabar visa jo banda - holšteinų veislės.

Raudonių ūkyje taikomas dar vienas bandos gerinimo būdas - nuo 2008 m. kartą per mėnesį į ūkį atvažiuoja vertintojas įvertinti pirmaveršių. Taigi ūkis turi visus svarbiausius duomenis apie karves.

„Ūkio valdymo programa apskaito pieno kiekį, produktyvumo kontrolė ištiria baltymus ir riebalus, matome karvių sveikatingumą ir iš visų šitų duomenų žinome, ko kuriai karvei trūksta, planuojant aukštos veislinės vertės palikuonį. Jeigu trūksta pieningumo, imame spermą buliaus, kurio paveldimos savybės yra didinti pieno kiekį. Jeigu karvė labai produktyvi, tuomet turi būti labai geros jos reprodukcinės savybės, tvirtos kojos, geras eksterjeras", - pagal tokius kriterijus ūkininkas renkasi reproduktorių.   

Genetikai ūkyje skiriama 1 proc. nuo visų išlaidų. Įvertinus visą jos naudą, Tomo manymu, tai nėra daug. „Kuo daugiau nori melžti pieno, tuo svarbesnį vaidmenį atlieka genetika, jos įtaka didėja ir labai produktyvios karvės gebėjimui apsivaisinti. Melžti 9-10 t pieno iš karvės, neturinčios geros genetikos, neapsimoka, tai yra per brangu - reikia daug priežiūros, didelė karvių kaita", - tegia T. Raudonius. 

Per kelerius metus jo karvių eksterjero įvertinimas pakilo nuo 74 iki 80 balų. Sėklinimas geresne sperma pasiteisino - atvedamos geresnės genetikos telyčaitės. Tomas pats padarė naudojamų bulių Var Calano ir Jobess analizę - skaičiai atitiko jų tarptautinį įvertinimą. Jobess labai kelia produktyvumą, Var Calano - ilgaamžiškumą, vaisą. „Skaičių analizavimas natūroje pavirsta verte. Banda nuo 2008 m., stabiliai ją gerinant, jau priartėjo prie optimalios", - ūkininkas patenkintas darbo rezultatais.

Šiuo metu Raudonių ūkyje yra 180-190 melžiamų karvių, kartu su užtrūkusiomis - per 200. Dar auga apie 180 telyčaičių pakaitai. „O telyčaičių vis daugėja, nes daug sėkliname su seksuota sperma. Jeigu išgyvensime krizę, banda galės greitai plėstis", - paaiškina Tomas.

Tomas Raudonius sukūrė vieną produktyviausių šalies pieno ūkių

Nors yra nuomonė, kad holšteinų veislės karvės yra trumpaamžės, T. Raudonius tai neigia - ūkyje jos gyvena daugiau kaip 3 laktacijas. „Bet jeigu mes nepasirūpinsime holšteino karvės tinkamu šėrimu, duosime jai apie Jonines šienautą žolę, tai ne ji pati numirs, o mes priversime ją anksčiau laiko į Rietavą važiuoti", - teigia ūkininkas.

Ūkininkas išmoko ir šėrimo racioną pats sudaryti. Bet dėl laiko stokos vis dar naudojasi konsultanto paslaugomis, o atitinkamas korekcijas daro ūkyje dirbanti jauna veterinarijos gydytoja Danutė Zandovaitė.

Ūkyje beveik kasmet iškyla po naują tvartą, dabar jų yra penki. Vienas jų - telyčioms - pradėjo veikti rugpjūtį. Tai šalto tipo ir labai šviesus tvartas, kurio idėją T. Raudonius pamatė Anglijoje ir kartu su projektuotoju įgyvendino savo ūkyje. Šiame tvarte nėra šėrimo tako. Pašarų dalytuvas važiuoja lauke ir pašarus įberia į tam skirtą vietą tvarto pakraštyje. Atsisakius šėrimo tako bendra tvarto kvadratūra yra mažesnė (o tai reiškia mažesnę jo kainą), tačiau telyčioms jame erdvės yra pakankamai.

Naujausiame ūkio tvarte nėra šėrimo tako. Pašarų dalytuvas pašarus į tam skirtą vietą tvarto pakraštyje beria važiuodamas lauke

Telyčaitės sveriamos kiekvieną mėnesį, matuojamas prieaugis. Svėrimas padeda išryškinti ir problemas, kurių šiaip bandoje gali ir nepastebėti. „Visa tai davė rezultatą - telyčaičių iki pusės metų amžiaus prieaugis labai padidėjo. Anksčiau pasiekti 400 kg svorį per 14 mėn. mums buvo iššūkis, dabar tokį svorį jau pasiekiame", - teigia Tomas.

Prieš porą metų jis žengė dar vieną žingsnį - įkūrė kombinuotųjų pašarų ir mineralų gamybos-prekybinę įmonę. Tai yra bendra nuosavybė su ūkio darbuotojais, nes Tomas jiems padovanojo įmonės akcijų, kad verslą kartu vystytų nuo pat pradžių. Jis įsitikinęs, kad būdami akcininkais žmonės jaučia kitokią motyvaciją.

Čia gaminami kombinuotieji pašarai ir mineralai

Tėviškėje ūkininkaujantį Tomą šiuo sunkiu laikotarpiu palaiko vidinė motyvacija. „Su ES parama aš galėjau sukurti pažangų ūkį, galiu primelžti pieno tiek, kiek geras ūkis Europoje, turintis ilgametę patirtį ir tradicijas. Smagu pasidžiaugti pasiektu rezultatu. Tai labai palaiko", - į Tomo veidą grįžta šypsena.

MŪ inf.

Visą publikaciją skaitykite rugsėjo mėn. žurnale „Mano ūkis" (Nr. 9)