Pasikeitę orai ūkininkams klaidų nebeatleidžia
2019-06-10

Klaipėdos r. Istoriškai turėtas perteklinis drėgmės kiekis atleisdavo žemdirbiams daug klaidų, padarytų rudenį ir pavasarį. Dabar situacija pasikeitė – sausringos sąlygos, ekstremaliai besimainantys karštų ir vėsių orų periodai ūkininkams klaidų nebeatleidžia, greičiau atvirkščiai – jų pasekmes tik išryškina ir pagilina.

Praėjusią savaitę apie tai daug kalbėta Vėžaičiuose (Klaipėdos r.), Gintaro Daugėlos ūkyje, kompanijos „Linas Agro“ organizuotoje lauko dienoje, skirtoje žieminių javų ir rapsų naujų veislių ir auginimo technologijų pristatymui.

G. Daugėla ūkininkauja 10 metų ir sako, kad vis dar mokosi auginti augalus. Ūkio plėtra faktiškai baigta: ūkininkas sako, kad jau pasiekė tą ūkio dydį, apie kokį svajojo – dirba maždaug 1 100 ha žemės. 800 ha skirta žieminiams kviečiams, apie 300 ha – ankštiniams augalams, iš jų 100 ha užima žieminiai rapsai.

LYTAGRA 19 07 04 mob

 „Žiemos lengvėja, tad manau rapsų plotus reikėtų didinti, vis tik tai yra pelningiausia kultūra“, – svarsto G. Daugėla. Jis priduria, kad ir veislių bandymai jo laukuose atliekami ne šiaip sau, o kad būtų galima išsirinkti pačias tinkamiausias veisles šiam regionui. Bandymams parinktos populiariausios „Dotnuva Seeds“ žieminių kviečių, žieminių rapsų ir žieminių miežių veislės, kurias ruošia „Dotnuva Baltic”, o jomis prekiauja „Linas Agro“.

„Vizualiai visos veislės atrodo labai panašiai. Pamėginsime atskirai nukulti, kad tiksliai žinotume, kokį derlių jos išaugino“, – žada G. Daugėla. Savo taikomas auginimo technologijas jis vadina ne super intensyviomis, bet racionaliomis.

Ūkininkas Gintaras Daugėla ir „Linas Agro“ regiono vadybininkė Stanislava Šimkienė kartu pasitardami suranda geriausius agrotechninius sprendimus

„Orai moko, kad išlaidas reikia daryti su protu ir kai yra reikalas, jei matai, kad yra derliaus potencialas. Neplanuoju 8 ar 9 tonų iš hektaro, kol kas žaidžiame kuklesniais skaičiais, tačiau šie metai mano ūkyje turėtų būti rekordiniai“, – sako G. Daugėla, dirbantis ne pačias derlingiausias pajūrio zonos žemes. Žemės našumo balo vidurkis – apie 42 balus, tačiau yra ir vos 28 balais vertinamų plotų. Ūkininko dirbamų laukų arealas platus – jie išsidėstę apie 20 km spinduliu.

Kviečių atsėliavimo ne visada pavyksta išvengti

Žieminių kviečių veislių kolekcija pasėta po žieminių kviečių. Sėta pakankamai anksti, rugsėjo 11 d., žemė ruošta pagal tradicinės žemdirbystės principus – arimas ir kultivavimas. Beje, ūkininkas ateityje planuoja arti mažiau, bet sako, jog tam reikėtų naujos technikos ir, žinoma, patirties.

„Šie žieminių kviečių veislių bandymai yra geras išbandymas mūsų veislių kolekcijai, nes priešsėlis tikrai nėra pats geriausias“, – pastebėjo „Linas Agro“ ir „Dotnuva Baltic“ sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas. Atsėliavimas automatiškai generuoja šiokį tokį derliaus minusą, tačiau tai dažnas reiškinys šiandienos ūkiuose, tad įvertinti, kurios veislės geriau pakelia atsėliavimą, yra labai svarbu.

Sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas ir pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas

Kolekcijoje pasėti kviečiai Kena DS, Hylux, Famulus, Ada, Balitus, Etana, KWS Emil, Skagen. Visų sėjos norma 4,5 mln./ha, išskyrus hibridinius kviečius Hylux, kurios sėjos norma 1,75 mln./ha arba 3,5 sėjos vienetai/ha. Prieš sėja tręšta NPK 8-20-30+2S (300 kg/ha). Spalio viduryje atliktas purškimas herbicidu.

Pavasarį prasidėjus vegetacijai tręšta YaraNS 28-8 200 kg/ha, balandžio pabaigoje amonio salietra 300 kg/ha, gegužės pradžioje per lapus tręšta Mikrofert, Actiflow Mn ir karbamidu. Gegužės 7 d. purkšta herbicidais Biathlon +Cleave+PAM Sito Plus, nuo ligų panaudotas naujas šio sezono topinis produktas Priaxor Power Pack ir kartu nupurkšta augimo reguliatoriumi Medax Max. Kviečiuose dar planuojamas vienas fungicidinis purškimas ir tręšimas per lapus.

S. Augas atkreipė dėmesį, kad lietuviška kviečių veislė Kena DS gerai atlaiko lengvesnius dirvožemius sausringomis sąlygomis, yra atspari išgulimui. Hibridinius kviečius Hylux taip pat galima sėti į prastesnes dirvas, nes jų šaknų sistema sugeba geriau ištverti sausringus periodus. „Suprantu, kad labai sunku priimti sprendimą sėti į prastesnes dirvas hibridinius kviečius, nes investicija sėklai yra didesnė, bet toks sprendimas sausringomis sąlygomis pasiteisina“, – pastebėjo S. Augas.

Į kurias veislių savybes reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamiausias savo ūkiams, kalbėjo „Dotnuva Baltic“ sėklininkystės vadybininkas dr. Gintautas Cesevičius

Jau daug metų populiariausių veislių penketuke išlieka Ada – ankstyvi, aukštų kokybinių parametrų, atsėliavimą pakenčiantys žieminiai kviečiai. Beje, vertinant pagal pajamas iš hektaro, šį veislė dažnais metais maloniai nustebina, nors pats pasėlio vaizdas neatrodo tiek daug žadantis. Labai derlinga ir nuo 2016 m. Lietuvoje registruota veislė Etana, kai kurias standartines veisles lenkianti 11 procentų.

Rudens sėjai – nauju beicu beicuota javų sėkla

Šią vasarą Lietuvoje bręsta rekordiniai žieminių kviečių plotai – per 700 tūkst. ha. Tai lėmė itin geros pernykščio rudens sąlygos sėjai. Vertinant iš šios dienos perspektyvos, panašios tendencijos nusimato ir šiemet, nes galima tikėtis ankstyvos žieminių augalų pjūties, taigi vėl bus pakankamai laiko rudeninei sėjai, jei tik orai nepakiš kojos.

„Šiemet pradėsime javų sėklai naudoti naują beicą Vibrance Pro, kuris turi 3 veikliąsias medžiagas. Pliusas tas, kad šios medžiagos nenaudojamos fungiciduose“, – pabrėžia S. Augas. Viena iš veikliųjų medžiagų sedaksanas yra visiškai nauja, ji yra ne tik stiprus patogeninių grybų fermento blokatorius, bet ir turi šaknų vystymąsi stimuliuojantį poveikį.

Tradiciškai ūkiams rekomenduojama racionaliai pasirinkti veisles pagal jų brandos ankstyvumą: pasėlių struktūroje 20–30 proc. turėtų sudaryti ankstyvosios veislės, 50 proc. – vidutinio ankstyvumo/vėlyvumo veislės ir 30 proc. – vėlyvosios. Taip lengviausia sudaryti derliaus nuėmimo konvejerį stambiuose ūkiuose, kai reikia suspėti laiku nukulti didelius plotus.

„Priminsiu, kad šiemet ir dar kitąmet tikrai bus parama už sertifikuota javų sėkla užsėtus plotus, kuri sudaro apie 14–16 eurų/ha. Perskaičiavus kitaip, už toną sertifikuotos pirktos sėklos susigražinate 60–80 eurų“, – priminė S. Augas.

Lauko dienoje dalyvavęs BASF agronomas vadybininkas Vilius Venskutonis (kairėje) pastebėjo, kad rapsų augalams žalą daro stiebiniai paslėptastraubliai, o kviečiuose daug amarų. Žieminiuose kviečiuose ir miežiuose jis rekomendavo panaudoti gerą žalinimo efektą turintį fungicidą, nes gegužės pradžioje atlikto purškimo Priaxor Power Pack veikimas jau baigėsi

Intensyvaus augimo metu – maitinamieji tirpalai

„Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius pabrėžė, kad pastaruosius dvejus metus itin išryškėjo klimato pokyčiai – iš drėgmės pertekliaus zonos Lietuva atsidūrė drėgmės deficito zonoje, ypač augalų vegetacijos metu. Tokiomis sausringomis sąlygomis labai svarbu nedaryti nė menkiausių klaidų, nes jos skaudžiai atsirūgsta.

Dar didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas sėklos kokybei, žemės dirbimui ir sėjai bei žieminių augalų pasėlių priežiūrai rudenį – reikia stengtis suformuoti tolygius, tankius pasėlius. Svarbu rudenį panaudoti herbicidus, nes tai yra pigiau ir efektyviau negu pavasarį, kuomet dažnai dėl nepalankių oro sąlygų purškimas herbicidais suvėlinamas.

„Šiemet birželio pradžioje kai kurių ankstyviausių veislių kviečiai jau yra peržydėję, todėl labai svarbu kuo ilgiau išlaikyti augalus žalius, kad jie formuotų kuo didesnį grūdų derlių. Dabar dar tik suformuotos grūdų užuomazgos, todėl labai svarbu apsaugoti augalus nuo ligų ir kuo ilgiau išsaugoti žalius lapus“, – pabrėžė A. Lukoševičius.

Birželio pradžioje jau peržydėję žieminiai kviečiai signalizuoja, kad šiemet galima tikėtis ankstyvos javapjūtės

Jis taip pat akcentavo tręšimo svarbą. Intensyviai tręšiant, vienam hektarui pasėlio su trąšomis atiduodama iki 450 kg mineralinių medžiagų, ekonomiškiau tręšiant – iki 400 kg/ha. Kviečiai ir rapsai užaugina apie 12 t/ha žaliosios masės. Taigi tręšimas sudaro tik apie 2–2,5 proc. užauginamos organinės masės kiekio. Visą organiką augalas sugeneruoja pats vykdydamas fotosintezę, o mineralinės medžiagos dalyvauja kaip sudedamoji dalis sudarant organinius junginius. 1 kg mineralinių medžiagų leidžia augalui suformuoti iki 30 kg organikos.

Andrius Lukoševičius pabrėžė, kad sausros sąlygomis itin aktualu pamaitinti augalus per lapus, nes šaknys nepajėgia pasisavinti reikiamo maisto medžiagų kiekio. Imlumas per lapus yra didžiulis – tarkime, azoto net iki 80 proc. reikalingo kiekio galima atiduoti per lapus. „Per šį kviečių lauką būtina važiuoti su maitinamuoju tirpalu, kurio pagrindą sudarytų karbamidas, bet labai svarbu naudoti ir NPK trąšas Yelia, kur dominuoja kalio elementas, pridėti ir sieros, magnio“, – patarė A. Lukoševičius pridurdamas, kad tokiomis sausringomis sąlygomis kaip šiemet verta planuoti ne vieną purškimą maitinamuoju tirpalu, o 2 ar 3. Tai bus didelis indėlis formuojant derlių.

Rapsų beico klausimai – šio rudens aktualijos

Lauko dienos dalyviai apžiūrėjo žieminių rapsų veislių kolekciją: Visby, DK Explicit, Factor KWS, DK Implement CL, Pantheon, Clarus, ES Imperio, Kuga, Cultus, Lysander. S. Augas atkreipė dėmesį į rapsų sėklos beicavimo klausimus. Toliau trumpėjant leidžiamų veikliųjų medžiagų sąrašui, nuo 2020 m. sausio 20 d. nebus gali naudoti tiramo veikliosios medžiagos. Dalis rapsų sėklos šį rudenį bus su beicuota su tiramo v. m., o dalis – su nauju biologiniu beicu Integral Pro.

„Tai biologinis beicas, jo efektyvumas mažesnis lyginant su cheminiu beicu. Jis neveikia netikrosios miltligės, o ši liga skilčialapių fazėje yra pavojinga ir gali neigiamai paveikti pasėlius“, –kalbėjo S. Augas ir kvietė rapsų sėklą užsisakyti iš anksto ir taip užsitikrinti galimybę gauti efektyvesniu beicu beicuotą produkciją.

Beje, Dotnuvoje dauginamos dvi linijinių rapsų veislės, jų sėkla bus beicuota su nauju fungicidiniu beicu Scenic Gold – Lietuva yra viena iš pirmųjų šalių, kur šis naujas efektyvus beicas registruotas.

Žieminių rapsų augalai stebina gausiu ankštarų skaičiumi – jų ant vieno augalo priskaičiuojama per 400, nors ir perpus mažesnis kiekis leistų tikėtis neblogo derliaus

„Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas atkreipė dėmesį į švaraus lauko technologijos rapsų priežiūrą ir akcentavo, kad veisles, kurios pažymėtos CL raidėmis, purkšti įprastiniais herbicidais galima, nekils jokių problemų. „Bet negalima daryti atvirkščiai: jei su Cleravo herbicidu nupurkšite paprastą rapsų veislę, ten bus juodas laukas. CL rapsus rekomenduotume auginti ten, kur yra didelių problemų su garstukais, svėrėmis ir kitomis kryžmažiedėmis piktžolėmis“, – aiškino P. Kiseliovas. Derlingumu CL veislės jau yra pasivijusios standartines įprastines rapsų veisles.

„Jei CL rapsus sėjate po miežių, miežių pabiras reikėtų pirmiausia nupurkšti priešvarpiniu herbicidu, nes miežiai yra labai agresyvūs, jų platūs lapai labai greitai stelbia rapsus“, – dar patarė P. Kiseliovas. CL rapsų pabiras jis patarė naikinti taip: po nukūlimo dirvą suskusti, sudaiginti rapsų pabiras ir jas sunaikinti glifosatais (tuo pačiu sunaikinamos ir visos kitos sudygusios piktžolės). „Jei to nepadarėte ir pasėjote kviečius, tai iš karto po sėjos lauką reikėtų nupurkšti Boxer ir pavasarį rapsų jau nebūna – susilpninti herbicido jie pagelsta ir per žiemą neišgyvena“, – patarimais iš praktikos dalijosi P. Kiseliovas.

„Lukšių žemės ūkio bendrovėje aš suskaičiavau, kiek ankštarų yra ant vieno rapsų augalo, net perskaičiavau – gavosi 600 vienetų! Čia skaičiuoju yra apie 450 ankštarų ant augalo. Tai suteikia labai daug optimizmo galvojant apie būsimą derlių“, – pastebėjo A. Lukoševičius.

Lauko diena baigėsi žieminių miežių Toreroo ir Mercurioo apžiūra – iš tokio gražaus lauko tikimasi ne mažesnio kaip 7–8 t/ha derliaus

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai