Akademija (Kėdainių r.). Dėl žemų temperatūrų pasėliai negali pasisavinti fosforo, žieminiams kviečiams trūksta drėgmės ir šilumos. Rapsų laukų nepagailėjo šalnos, ima rastis ligų ir kenkėjų požymių.

Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos ir Lietuvos žemės ūkio ir konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) meteorologijos stočių duomenimis, stichinė sausra augalų vegetacijos laikotarpiu jau yra fiksuojama kai kuriose Šakių r. seniūnijose, o dalyje Alytaus r. seniūnijų – pavojinga sausra.

Žieminių kviečių būklė

LŽŪKT dinaminių stebėjimų duomenimis, antrą savaitę iš eilės vyraujantis žieminių kviečių išsivystymo tarpsnis BBCH 32: apčiuopiamas antro stiebo bamblys. Pietų ir Vidurio Lietuvoje yra pasėlių, kurie jau parodė ir paskutinį, bet dar susuktą lapą (BBCH 37).

Kai kuriuose pasėliuose žieminių kviečių lapai įgavo violetinį atspalvį. Tai žemų temperatūrų reiškinys, dėl kurio augalai negali pasisavinti fosforo. Tačiau ši spalva taip pat saugo augalą nuo šalčio, rašo agroakademija.lt.

LŽŪKT meteorologinių stočių duomenys rodo, kad dirvožemyje drastiškai mažėja drėgmės. Žieminiai kviečiai akivaizdžiai rodo šilumos ir drėgmės trūkumą. Kai tokios oro sąlygos, augalai stresuoja, fungicidus naudoti nerekomenduojama.

Artėja svarbiausias purškimas, skirtas apsaugoti vėliavinį lapą. Jeigu pasirodžius paskutiniam lapui vyraus lietingi ir be šalnų orai, svarbu panaudoti fungicidą, nes vėliau lapų ligas bus sunku sukontroliuoti.

Žieminių rapsų būklė

Rapsai žydi (BBCH 65), bet ne visi ūkiai šiemet gali pasidžiaugti sodriais geltonais laukais. Kai kuriuose stebimuose pasėliuose padarytos technologinės klaidos, kai kurių laukų nepagailėjo šalnų bangos, su kenkėjais kovota kaip su vėjo malūnais. Todėl svarbu įsivertinti pasėlį dėl tikslingo fungicido panaudojimo nuo baltojo (sklerotinio) puvinio.

Sklerotinio puvinio infekcija ypač pavojinga, kai sutampa trys pagrindiniai faktoriai: grybo askosporų išbarstymo periodas, rapsų žydėjimo periodas (pradėję kristi žiedlapiai) ir didelė santykinė oro drėgmė.

Fungicido panaudojimas tuo pačiu rapsus apsaugos nuo ligų infekcijos patekimo per įplyšusius stiebų audinius, kurių įplyšimai išryškėjo po buvusių šalnų. 

Taip pat ant besiformuojančių ankštarų jau blaškosi ankštariniai paslėptastraubliai. Jie ieško jaunučių ankštarų, į kurias dės kiaušinėlius. Iš jų vėliau išsiris lervos, kurios maitinsis besiformuojančiomis sėklomis. Jų žala nėra labai reikšminga, tačiau padarytomis angelėmis pasinaudoja kitas kenkėjas – gumbauodis. O jo lervos sunaikina visas sėklas, esančias ankštaroje.

Laukuose jau rasta augalų, pažeistų rapsų žiedų pažaliavimo. 2019 m. pirmą kartą fiksuoti augalai apsikrėtę fitoplazmomis, o pernai žieminių rapsų tiriamuose pasėliuose buvo fiksuota 30 proc. pasėlių, kuriuose rasti augalai su pažaliavusiais žiedų vainiklapiais, iš žiedų išaugusiais kišenės formos išsipūtusiais ankšties pavidalo dariniais.

Šį žiedų pažaliavimą sukėlė fitoplazmų pernešėjos cikadėlės (Macrosteles quadrilinetus), kurios gyvuoja esant šiltam orui. Rapsų lauke buvo aptikti pažeisti pavieniai tokie augalai.

Visą straipsnį skaitykite agroakademija.lt.