Kauno r. Bubių kaimo ūkininkai Adelė ir Vytautas Astromskai trečius metus augina mažuosius deksterių veislės galvijus ir jau skaičiuoja prieauglį.  

Deksteriai Astromskų ūkyje Batniavos seniūnijoje apsigyveno 2018-ųjų sausį – iš Estijos jie atsivežė dvi veršingas karves su britiškais kilmės dokumentais ir dvi jų dukras. Dabar ūkyje jau yra 8 deksteriai. „Tikrai esame patenkinti šiais mažais galvijais“, – sakė A. Astromskienė, veislinių gyvūnų parodoje Algirdiškyje demonstravusi karvę su 7 mėn. veršeliu.

Deksteriai vertinami kaip dvigubos paskirties gyvuliai. A. Astromskienė juos apibūdina dar kitaip – tai tradicinės kaimo šeimos, turinčios iki 3 ha žemės, mėgstančios natūralistinį, gyvos gamtos gyvenimo būdą, naminis produktyvus gyvulys, nežiūrint, pieninio ar mėsinio tipo deksteris būtų.

„Nuo sotaus veršelio dar lieka 3–4 l pieno kasdien, pakanka šeimai pienui, varškei, sviestui ar kitiems pieno produktams pasigaminti“, – sako ūkininkė.

Nutarusi auginti mažiausios Europoje veislės galvijus, „mažaisiais angusais“ vadinamus deksterius, A. Astromskienė perskaitė daug literatūros, visą Vokietijos deksterių augintojų asociacijos informaciją. Literatūroje rašoma, kad tai ilgaamžiai gyvuliai, veršeliai gimsta 20–23 kg svorio, suaugę 3 metų galvijai būna apie 95–110 cm aukščio ir sveria apie 300–350 kg. Nežiūrint mažo galvijų ūgio ir svorio, deksterių veislės karvės vidutiniškai duoda iki 2 500 kg 4,3 proc. riebumo pieno per metus arba 6–8 litrus per dieną. Teigiama, kad jų mėsa marmuringa ir labai skani.

Astromskų ūkyje Batniavos seniūnijoje ganosi britiškos linijos deksteriai (Astromskų ūkio nuotr.)

Pieno užtenka ir veršeliams, ir šeimininkams

Adelė ir pati įsitikino, kad pagal savo ūgį ir svorį deksterių karvės yra pieningos. „Nuo liepą apsiveršiavusios karvutės, žindančios telyčaitę, mums pirmą mėnesį dar kasdien likdavo 5–6 l pieno. Dabar jauniklei du mėnesiai, bet kas vakarą iš karvės dar gaunu 1,5–2 l pieno“, – džiaugėsi ūkininkė.

Ji „Pieno tyrimuose“ ištyrė vienos melžiamos karvės pieną – praėjus 2 savaitėm po apsiveršiavimo, pieno riebumas buvo 4,8 proc., baltymų irgi apie 4 procentus. Praėjus dviem mėnesiams, pieno riebumas gerokai sumažėjo, bet, ūkininkės manymu, tam įtakos galėjo turėti melžimo laikas – ji melžė karvę vakare, po žindymo. „Tačiau pienas labai skanus ir kokybiškas“, – teigė A. Astromskienė.

Šėrimo racionas gana paprastas – žolė ir šienas. Kartais gyvulius palepina jų mėgstamais moliūgais, obuoliais. „Karvutės mėgsta sugulti po obelimis – juokaujame, kad laukia, kada obuolys į burną įkris“, – pasakojo Adelė.

Deksterių ūkio šeimininkai - Vytautas ir Adelė Astromskai

Didelis deksterių privalumas – lengvas veršiavimasis. Kol kas Astromskų karvės ir telyčios apsiveršiavo pačios. Deksterių karvės – labai rūpestingos mamos, prižiūri ir žindo vien tik savo vaikus. Kitų nepripažįsta, bet neskriaudžia. „Tai draugiški gyvuliai, bet jų charakteris labai priklauso ir nuo žmogaus elgesio su jais. Niekada nereikia jų varyti – pašaukti eina man iš paskos“, – giria augintinius A. Astromskienė. Telyčiukės prie motinų būna ilgai, atjunkomos 10 mėnesių.

Pasak Adelės, rūpesčių nekelia ir galvijų sveikatingumas. Ūkio dirvožemis smėlingas, o tai irgi palanku deksteriams, nes šios veislės galvijai nemėgsta šlapios žemės. Tačiau toks dirvožemis nėra palankus pievoms – per sausringus šių metų laikotarpius dalis ganyklų išdžiūvo. Todėl kas vakarą karvutės papildomai pašeriamos šienu. „Kai jau girdime, kad triukšmauja, tai reiškia, pareina į tvartą iš ganyklos nepatenkintos ir reikalauja davinio“, – juokiasi A. Astromskienė.

Deksterių veršeliai prie motinų auga iki 10 mėnesių (Astromskų ūkio nuotr.)

Deksteriai ūkyje gyvena iš dalies laisvėje – turi apie porą ha ganyklų, tvartą, girdyklą ir vandens vonią. Gyvuliai patys renkasi, iš kur gerti – iš girdyklos ar vonios, nors vanduo iš to paties vandentiekio; patys renkasi, ir kur nakvoti. Šeriami tvarte, kad turėtų įprotį vakarais sugrįžti.

Kaip ir visose bandose, taip ir šioje yra hierarchija. Algirdiškio parodoje dalyvavusi karvė – bandos lyderė, ji pirmoji pareina reikalauti pašaro, paskui žygiuoja jos „įseserė“ – vieno tėvo, tik kitos motinos karvė su buliuku, tik tada ateina bulius ir likusios mamos. Kai bandos vadė su buliuku buvo išvežta į parodą Algirdiškyje, likę namuose gentainiai, anot Adelės, liūdėjo.

Kasdienius ūkio darbus atlieka ji pati. „Man tai užsiėmimas vietoje sporto salės. Sportuoju gryname ore“, – juokiasi ūkininkė. O didesnius darbus nudirbti padeda vyras ir sūnūs. Visa šeima mobilizuojasi dviem darbams – šienavimui ir mėšlo iš tvarto vežimui.  

Šiemet Astromskai kreipėsi paramos smulkiems ūkiams, bet kol kas atsakymo negavo. Labiausiai reikia šieno ruošimo technikos, nes kol nėra gyvulių pardavimo, nėra pajamų, kurias būtų galima investuoti atgal į ūkį. Todėl parama jiems labai reikalinga.   

Veislininkystei plėtoti reikia daugiau gyvulių

Pirkdami deksterius Astromskai turėjo planą telyčias ir karves tik sėklinti. Pirmajam kartui pirko taip pat anglų kilmės, kokios yra ir ūkio deksteriai, buliaus spermą. Bet sėkmingai apsivaisino tik telyčios. Todėl nutarė įsigyti ir bulių – jį pirko iš Marijampolės r. ūkininkės Kristinos Bekampytės–Šiaudienės, bandoje jau auga jo dukra.

„Su sėklinimu kol kas neeksperimentuosime. Sunku laiku pastebėti besiganančių gyvulių rują, tai atskiras darbas. Bet, manau, mums, kaip pradedantiems deksterių augintojams, pasisekė, kad dvi telyčios dirbtinai apsivaisino iš pirmo karto“, – kalbėjo Adelė.

Deksteriai Lietuvoje auginami trijuose ūkiuose – be pakaunės, dar Marijampolės ir Telšių rajonuose. Visi augina skirtingų linijų gyvulius. „Galbūt bus galima tarpusavyje tartis dėl bulių apsikeitimo, nes pabendraujame, pasidalijame patirtimi, juk visi esame deksterių auginimo naujokai“, – svarstė A. Astromskienė.

Veislinių gyvūnų parodoje Algirdiškyje demonstruota deksterių karvė su 7 mėn. buliuku

Kol kas visi ūkyje atvesti gyvuliukai auga ūkyje. Pagal turimas sąlygas, pašarų bazę ir pačios šeimos pajėgumus Astromskai dar galėtų papildomai laikyti 3–4 gyvulius, bet ne daugiau 15. „Šią žiemą bus trys grupės, su kuriais savo mažame ūkyje laisvai išsiteksime. Bet kai banda po metų vėl padidės, reikės gyvulių parduoti arba galvoti, ką daryti toliau“, – ūkininkė viliasi, kad  atsiras norinčių auginti šiuos nedidelius galvijus. Vieną užklausą veisliniam buliui turi.

Nutarę įsigyti deksterių, Astromskai turėjo mintį auginti aukštos veislinės vertės galvijus, adaptuoti šią veislę Lietuvos sąlygoms, todėl ir pirko geros genetikos, kilmingus gyvulius. „Šie angliškos linijos gyvuliai įtraukti į visas duomenų bazes. Tačiau mums patekti į tikrąją veislininkystę yra sunku, nes Lietuvoje dar per mažai šios veislės gyvulių. Tad sunku pasakyti, kaip mums seksis tuo klausimu ateityje. Būtų labai gaila tokius išskirtinės veislės galvijus auginti tik mėsai“, – sakė A. Astromskienė.

Adelė Astromskienė viliasi, kad deksteriai Lietuvoje atras savo rinką

Vis dėlto ji galvoja, kad tokio scenarijaus neprireiks, nes susidomėjimas deksteriais yra nemažas, parodose žmonės domisi, klausinėja, ypač tie, kurie turi mažai žemės – hektarą ar du ir nori turėti savos gamybos produktų. „Šveicarijoje tokios šeimos dažnai laiko deksterius. Turiu vilties, kad ta rinka atsiras ir Lietuvoje“, – viliasi A. Astromskienė.  

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, rugsėjo 1 d. Lietuvoje iš viso buvo 29 deksterių veislės galvijai: 8 buliai, 12 karvių ir 9 telyčios.

MŪ inf.